Šiandien Seimas per vieną žingsnį nuo Žemės įstatymo pataisų priėmimo, pagal kurias už leidimą statyti valstybinėje žemėje verslas turėtų sumokėti iki 105 proc. sklypo turto vertės neįgydami teisės į nuosavybę. Penkios didžiausios verslo organizacijos pabrėžia, kad toks sprendimas būtų neproporcingas, kardinalus ir gali turėti lemiamios įtakos verslui tiek mieste, tiek regionuose.
Valstybinės žemės nuomos situacija tapo itin aktuali, kai prieš kelerius metus Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo nutraukinėti turimas nuomos sutartis dėl to, kad išnuomotas sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Nors sklypai dažnai išnuomojami su apgriuvusiais, ar naudojimui beveik netinkamais pastatais.
Lietuvoje investuojantis verslas kelerius metus prašo aiškumo, kada ir kokiomis sąlygomis galima statyti iš valstybės nuomojamoje žemėje. Jis svarbus tiek miestuose, kur didžioji dalis laisvų sklypų miestų centrinėse dalyse yra valstybinė, tiek regionuose, kur tokiuose sklypuose veikia gamybos įmonės ir joms reikalinga plėtra. Dėl susiklosčiusios neapibrėžtos situacijos plėtros galimybės valstybinėje žemėje investuotojus atbaido.
Tačiau darbą baigusio ankstesnės kadencijos Seimo apsvarstyta ir dabartinei Seimo daugumai perduota tvirtinti LR Žemės įstatymo 9 ir 24 str. pakeitimo projekto versija (jeigu būtų priimta) dar labiau komplikuotų padėtį. Joje numatyta, kad keičiant žemės naudojimo būdą ir statant statinį, kuris didėja daugiau nei 50 procentų palyginus su buvusiu jame, vienkartinis mokestis viršija žemės sklypo vertę ir yra lygus 105 procentams vidutinės žemės sklypo vertės, o nuosavybės teisė į jį jokia forma nėra įgyjama. Kitaip tariant, sumokėjus sklypo rinkos kainą ir daugiau už sykį jau išsinuomotą žemę, būtų įgijamas tik leidimas statyti.
Todėl penkios verslo organizacijos – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Asociacija Investors‘ forum, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos verslo konfederacija atkreipia dėmesį, kad dabartinė Žemės įstatymo redakcija neprisideda prie prognozuojamos, logiškos ir teisingos verslo aplinkos kūrimo:
- Įstatymo projektas iš esmės nevertina situacijos sistemiškai ir nesprendžia šiuo metu susiklosčiusios nepriimtinos praktikos, kai dėl pastatų faktinės būklės, netinkamo jų eksploatavimo ar panašių aplinkybių vyksta ginčai tarp pastatų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos, nes paprastai yra arba nesudaromos žemės nuomos sutartys, o kartais (pasirinktinai) bandoma nutraukti esamas sutartis.
- Mokestis už statybą – atskirais atvejais 105 proc. sklypo rinkos vertės – yra neproporcingas. Jam taip pat nėra numatytas pereinamasis laikotarpis. Pagal gerąją praktiką, bet kokie mokestiniai pakeitimai yra įvedami su atidėjimu, kad verslas spėtų prisitaikyti. Tai ypač svarbu pandemijos ir jos lemtų ribojimų metu.
- Atsižvelgiant į tai, kad NT projektų plėtra paprastai užtrunka ne vienerius metus, minėtos penkios verslo organizacijos siūlo pereinamąjį laikotarpį, kada mokesčiui už plėtrą 2022 m. taikomas mažinimo koeficientas – 0,2, už 2023 m. – 0,4, už 2024 m. – 0,6, už 2025 m. – 0,8.
- Jeigu svarstomos įstatymo pataisos bus priimtos, neišvengiamai sustos investicijos į regionus ir apleistas teritorijas miestuose. Buvusios pramoninės ar gamybinės teritorijos liks apleistos, o jų atnaujinimui reikalingos didelės investicijos, kurių viešasis sektorius skirti neplanuoja.
- Galimai bus atbaidomos reikšmingos užsienio investicijos, kurios renkasi verslo aplinkos požiūriu prognozuojamas ir saugias šalis.
Bet koks staigus ir kardinalus verslo sąlygų pakeitimas nėra suderindamas su prognozuojama ir stabilia verslo aplinka ir patrauklumu investuotojams. COVID – 19 pandemijos metu tokie žingsniai gali turėti lemiamos įtakos didžiumai projektų, ypač – mažai pelningiems, vystomiems regionuose ar susijusiems su, pavyzdžiui, gamybinių pajėgumų plėtra.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas