Alternatyviems NT finansavimo būdams randasi vis daugiau erdvės

Būsto rinkai gerinant pardavimų rekordus vieną po kito, plėtotojai kalba, kad tradiciniai bankai skolina tik labiausiai patyrusioms įmonėms. Kiti rinkos dalyviai dairosi į alternatyvius šaltinius, tačiau brandžių finansavimo alternatyvų skolinantis kapitalo rinkose Lietuvoje dar trūksta, nors erdvės vis daugėja.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad gyvybės šaltinis NT verslui – tradicinių bankų pinigai – smarkiai nusekęs ir lengviausiai pasiekiamas rinkos senbuviams, vystantiems mažiausios rizikos projektus. Mažesniesiems tenka dairytis brangesnių finansavimo būdų.

Lietuvos bankų asociacijos patarėjas Vilius Tamkvaitis lėtėjimo tendencijas tradicinių bankų finansavime aiškina tuo, kad NT rinka augo sparčiau, nei visa ekonomika ir bankai atsargiau vertina savo rizikas.

„Jeigu eliminuotume infrastruktūros projektų įtaką, NT projektų portfelis nuosekliai auga. Reikšmingiausias faktorius, kad NT sektorius plėtėsi labai efektyviai ir labai greitai – vidutiniškai apie 8 proc. per metus, kada ekonomika augo iki 3 procentų. Nuogąstavimus dėl finansavimo mes girdime, tačiau finansavimo sustojimo nėra“, – sakė V. Tamkvaitis.

Mindaugas Kulbokas, tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ Rinkos tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione, sumažėjusį tradicinių bankų finansavimą sieja su konkurencijos tarp bankų mažėjimu. Įtakos turi ir išoriniai pasauliniu mastu vykstantys procesai, tokie kaip „Brexit“ – įmonėms, kurios nori plėtoti naujus projektus Lietuvoje, o produkcijos realizacija susijusi su Jungtinės Karalystės rinka, bankai nelinkę skolinti dėl padidėjusio šalies išstojimo iš Europos sąjungos proceso neapibrėžtumo.

„Pastaruoju metu iš Lietuvos išėjo keturi bankai. Tai mažų šalių problema, nes tie trys – keturi bankai nesugebėjo efektyviai veikti. Dėl to turime situaciją, kai turime du – tris dominuojančius rinkoje bankus, kurie gali paskolinti (…) Kita vertus, dalis vystytojų užmigo ir pradėjo tinkamai neberuošti namų darbų, o dar ir alternatyvaus finansavimo kapitalo rinka tebėra embriono stadijoje. Nors turime apie 24 mlrd. eurų indėliuose, nėra instrumentų, kaip lengvai ir saugiai investuoti į NT projektus“, – sakė M. Kulbokas.

Anot jo, viena iš sprendimų galėtų būti leidimas pensijų fondams tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Capitalica Asset Management“ pradėjo platinti obligacijų emisiją Rygoje statomam biurui finansuoti. Andrius Barštys, įmonės generalinis direktorius, sako, kad nors kapitalo rinka gana neaktyvi, investuotojų susidomėjimas parodė, kad paklausa tokiems produktams yra.

„Vakarų pasaulyje tai įprastas instrumentas. Investuotojams siūlome patrauklų instrumentą, kuris geba mokėti 5 proc. metinių palūkanų. Pradinė suma, su kuria išėjome į rinką yra 5 mln. eurų. Pirmas mėnuo parodė, kad instrumentas rinkai įdomus, pavyko išplatinti 3 mln. eurų obligacijų emisiją“, – sakė A. Barštys.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Vanagė pasakoja, kad smulkieji investuotojai dar tik atranda tokį investavimo būdą. Nuo praėjusių metų rugpjūčio finansuota 18 projektų už beveik 4 mln. eurų. Per platformą dažniausiai finansuojasi projektai iki 1,5 mln. EUR vertės.

„Didesni nei 1,5 mln. projektai finansavimo gali tikėtis banke. Tačiau sutelktinio finansavimo platformose finansavimą galima gauti per mėnesį. O ir mažesni NT projektai įgyvendinami greičiau – investuotojai greičiau atgauna pinigus, kas patrauklu abiem pusėms“.

Anot V. Vanagės, sutelktinį finansavimą po truputį atranda ir didesni projektai, netrukus planuojama finansuoti daugiabučių kvartalą už 3 mln. eurų.

„Pinga ir pats finansavimas, nors jis dar gana brangus – apie 12 proc. Kita vertus, jeigu jis būtų mažesnis, tarkim, apie 7 proc., investuotojai tikriausiai rinktųsi butą nuomai ir taip turėtų nuosavybę“, – sakė V. Vanagė.

Anot V. Tamkvaičio, per paskutinius dvejus metus obligacijomis finansuojamų verslo paskolų dalis išaugo dešimt kartų.

„2017 m. obligacijomis buvo finansuojama 1 proc. verslo, dabar apie 10 proc.“, – sakė jis.

Tiek plėtotojai, tiek finansų rinkų dalyviai sutinka, kad tradicinių bankų finansavimo pilnai pakeisti neįmanoma, tačiau galima palengvinti alternatyvių finansavimo būdų kūrimą.