Liepos 17 d. LNTPA nariai lankėsi specialiai jiems organizuotoje ekskursijoje po uždarytą Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą, kuriame nuo pastatymo mažai kas keistėsi. Valandos kelionė į daugiau nei šimto metų kalėjimą, tai tiek pat laiko, kiek nuteistieji galėjo išeiti pasivaikščioti betoniniuose, apie 30 m2 kiemeliuose, kurių 2 ha kalėjimo teritorijoje įrengta apie 40.
Įspūdį padarė itin mažos kameros, kurių kalėjime apie 430. Jose vienam kaliniui skiriama apie 3,6 kv.m. erdvės arba šešis kartus mažiau, nei tenka vidutiniam gyventojui būsto fonde, o dėl resursų stokos – dušas tik kartą per savaitę penkiolikai minučių.Akivaizdu, kad kalėjimas turėjo būti uždarytas dėl neatitinkančių normų, tad virš 60 į ekskursiją susirinkusių LNTPA plėtotojų, architektų ir urbanistų diskutavo, kuo galėtų virsti Lukiškių kalėjimo teritorija Vilniaus centre.
Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m. ir buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, jo 4 padėjėjams ir prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai, mūrinė siena, juosianti visus pastatus ir kita.
1905 m. pastatyta Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė, katalikų koplyčia. 1904 m. kalėjimas buvo pradėtas naudoti. Tuomet tai buvo viena moderniausių įkalinimo įstaigų imperijoje. Statyba kainavo beveik 1,5 mln. rublių. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek ir rusų okupacijos metais.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kalėjime bausmes atlieka LR piliečiai ir užsieniečiai. 1990 m. nuteistų kalėjime buvo 440, o 2007 m. – 148 nuteistieji. 2019 m. šis kalėjimas prijungtas prie Vilniaus pataisos namų, o metų viduryje – uždarytas.
Mindaugo Statulevičiaus komentaras: Ar Lukiškės gali tapti Vilniaus pretenzija?
