M. Statulevičius. Žemės įstatymas – Lietuva rankasi stabdyti investicijas ir prastinti verslo aplinką?

Jau daugiau nei metus skubos tvarka svarstomas Žemės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama uždrausti statybas valstybinėje žemėje. Panašu, kad išėjus į įstatymo projekto priėmimo tiesiąją galime konstatuoti, kad vietoje gerų intencijų: sureguliuoti valstybinės žemės nuomos santykius, nustatyti skaidrias ir visiems vienodas sąlygas, mažinti biurokratizmą ir korupciją, pasieksime kardinaliai atvirkštinius rezultatus. O jie atneš per 175 mln. EUR stabdomų investicijų, 600 nesukurtų darbo vietų ir kelias dešimtis milijonų nesumokėtų mokesčių. Vardan ko?

Kartą sumokėjus teks mokėti dar kartą

Visiems, kurie jau kartą yra išsinuomoję žemę iš valstybės, bei turi galiojančias kitos paskirties žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutartis (kas sudaro maždaug 10 Panevėžio miesto teritorijų arba apie 51 tūkst. hektarų), norint statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus didinant plotą daugiau nei 5 procentais, bus galima tik sumokėjus į valstybės biudžetą vienkartinį 20 procentų vidutinės žemės rinkos vertės žemės nuomos mokesčio priedą.

Tai reiškia, kad statant naują statinį, pavyzdžiui, vietoje morališkai ir techniškai pasenusio sandėlio ar gamybinio pastato, teks mokėti papildomą 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio mokestį. Net jei tokios investicijos vykdomos naudojant ES ir valstybės paramą ar pritraukiamos investicijos į regionus skatinant kitomis pagalbos priemonėmis, valstybei papildomą mokestį vis tiek reikės mokėti. Pagalvokite apie regionų verslus, kurie ir taip susiduria su iššūkiais rasti klientų ir save išlaikyti, dabar už iniciatyvą kažką kurti jie bus papildomai apmokestinti.

Kai žemės nuomos sutartis nesudaryta ar sudaryta su žemės ar miškų ūkio paskirties sklypams, tokie draudimai yra absoliutūs. Norint daryti bet kokius pakeitimus, reikia žemės sklypą išsipirkti (tokių yra apie 50 procentų visų pastatų savininkų (arba apie 1 mln. įvairių pastatų arba gali būti apie 150 tūkst. ha). Vadinasi, kartą sumokėjus už žemę ir norint kažką joje nuveikti, teks ją išsipirkti rinkos kaina. Už tą patį nusikaltimą du kartus nebaudžiama, bet sumokėti mokesčius už tą patį turtą, leidžiama.

Pagrindinės tokio sprendimo pasekmės:

  1. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narių apklausa parodė, kad priėmus tokį įstatymą, nebūtų stabdomas tik vienas projektas. Kitos investicijos už 175 mln. eurų būtų įšaldomos. Kartu būtų stabdomi planai sukurti beveik 600 naujų darbo vietų ir į valstybės iždą sumokėti beveik 50 mln. eurų mokesčių.
  2. Priimamos nuostatos taikomos atgaline data. Tai reiškia, kad valstybė, kaip žemės savininkė, nebesilaiko savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kurie numatyti nuomos sutartyse ir nustato papildomus mokesčius. Tai paveiks apie 60 procentų visų pastatų savininkų.
  3. Nustatomas reguliavimas didins reguliuojamas (šilumos, elektros ir pan.) kainas, nes nurodyti papildomi mokesčiai bus taikomi ir šiems sektoriams.
  4. Stabdomos investicijos į regionus ir apleistas teritorijas. Šiuo metu yra didelė regionų nykimo ir emigracijos tendencija (tiek į didžiuosius miestus, tiek į kitas šalis). Buvusios pramoninės ar gamybinės teritorijos apleistos, o jų atnaujinimui reikalingos didelės investicijos. Tokių investicijų pritraukimui skiriamos papildomos paramos, tačiau dalį tokios paramos teks grąžinti valstybei.
  5. Eilinį kartą supriešinti pastatų savininkai, kai apie 1 mln. pastatų savininkai pastatomi į kitokias sąlygas nei  pastatų savininkai, kurie jau turi sudarę nuomos sutartis.
  6. Stabdomos investicijos ir skatinimas neracionalus žemės naudojamas. Pasenę pastatai, kuriems atnaujinti reikalingos iki 30 procentų didesnės investicijos nei naujų pastatų statybai naujoje vietoje. Tai reiškia, kad apleistos teritorijos ir toliau lieka apleistos, o investicijos specialiai stumiamos tik į pavienes teritorijas kaip LEZ, pramoniniai parkai ir pan.
  7. Didinama biurokratija ir galima korupcija. Atsiranda labai daug skirtingo reguliavimo, kurio sprendimo galią turės valdininkai. Kaip pavyzdžiui prie esamo biurų pastato statomas naujas kelių aukštų automobilių parkavimo pastatas. Vienu atveju valdininkų valia jis galės būti traktuojamas kaip priklausinys ir už jį valstybei nieko papildomai mokėti nereikės, kitu atveju jį galima bus statyti tik išsipirkus visą žemės sklypą. Statiniai tokie pat, veikla tokia pat, bet rezultatas kardinaliai skirtingas, taip kuriant erdvę interpretacijoms.
  8. Viena svarbiausių ir lemiamų pasekmių – pasitikėjimo ir dialogo su valdžia stygius. Net užsienio investuotojai anksčiau yra pasisakę, kad toks nenuspėjamumas ir taisyklių keitimas nepadeda mums pritraukti investicijų į Lietuvą.

Labiausiai klausimų kelianti dalis – finansinė nauda. Vyriausybės planuojam surinkti suma (anksčiau skelbta apie 60 mln. eurų) leidžiant investuoti per mokesčius į biudžetą grįžtų per pirmus kelerius metus, neskaičiuojant sukurtų darbo vietų ir išvystytos infrastruktūros.