2025-ųjų naujų būstų rinka aktyvumu nusileido tik 2021-iesiems

2025 metų gruodžio mėnesį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 496 suminius pardavimus (515 naujų susitarimų, 19 grąžinimu) – apie 20 proc. mažiau nei ypač aktyvų lapkričio mėnesį (atitinkamai: 617, 644, 27), bet apie 19 proc. daugiau nei 2024 metų gruodį (418, 426, 8). Iš viso 2025 metais fiksuoti 5998 butų, apartamentų bei kotedžų pardavimai, tad metinis rinkos aktyvumas nusileido tik 2021 metams, kuomet buvo realizuota kiek per septynis tūkstančius būstų. „Didžiausią poveikį pirkėjams 2025 metais turėjo atlyginimų augimas, būsto palūkanų normų pokyčiai, tiek Euribor, tiek maržos, iki metų vidurio kiek lėčiau augusios būsto kainos. Antroje pusėje investicinius pirkėjus paskatino  atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčiai, kurie numato griežtesnius pradinio įnašo reikalavimus nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio. Nedidelį poveikį galėjo turėti ir numatyta galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, nors lėšas atsiimti bus galima tik 2026 metais, bet periodinis pradinio įnašo mokėjimas leido susiplanuoti būsto pirkimą jau dabar. Tokiu atveju įnašas būtų pilnai padengtas po pasitraukimo, o notarinės sutartys sudaromos iki finansavimo sąlygų pasikeitimo. 2026 metais pirmoje pusėje galima laukti nedidelio spurto investicinio būsto segmente. Tuo tarpu antroje pusėje, priklausomai nuo ASN praktinio įgyvendinimo, aktyvesni gali būti pirmojo būsto pirkėjai“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

2025-ųjų gruodį į stebėjimus buvo įtraukti 375 nauji objektai, trečdaliu mažiau nei lapkritį (560) ar 2024 metų gruodį (571). Iš viso per metus į stebėjimus buvo įtrauktas rekordinis skaičius būstų – 6116 būstų. Abejotina, kad 2026 metais pavyks išlaikyti tą patį tempą. Įtakos gali turėti tiek savivaldybės galimybės suderinti naujus projektus, tiek ir esamas vystytojų resursų užimtumas. Didelė dalis 2025 metais parduoto būsto vis dar yra statoma, tad vystytojų darbuotojai yra užimti, o lėšos naujiems projektams – sudėtingiau pritraukiamos. 2025 metus sostinės pirminė būsto rinka baigė su 5260 būstų pasiūla, keliais procentais mažesne nei lapkritį (5381) ar 2024 metų gruodį (5454). Tarp pasiūloje esančių objektų – 1060 jau rezervuotų, o iš 4200 laisvų – 277 kotedžai. Pasiūlos kiekio augimas sustojo maždaug 2025 metų viduryje, o antroje metų pusėje paklausa naują pasiūlą viršijo apie 400 vienetų. Kainoms didėjant palaipsniui, mėnesiniai pokyčiai išlieka nedideli.

Gruodžio mėnesį Viliaus pirminėje būsto rinkoje fiksuota 433 kainų didinimo ir 100 – mažinimo atvejų, kas atitinka iš esmės visus metus vyravusią tendenciją. Kainoms augant palaipsniui, mėnesiniai pokyčiai išlieka nedideli. Ekonominės klasės būstas metų pabaigoje kainavo 3222 Eur/kv.m (+2 proc.), vidutinės – 4387 Eur/kv.m (-1 proc.), prestižinės – 7552 Eur/kv.m (be pokyčių), loftai – 3367 Eur/kv.m (-1 proc.), kotedžai – 2374 Eur/kv.m (+1 proc.). Metinis kainų augimas ekonominiame segmente siekė apie 14 proc., vidutinės ir prestižinės klasės segmentuose – apie 9 proc. Loftų kainos didėjo apie 5 proc., kotedžų – apie 6 proc.

Vilniaus rinkos balanso rodiklis metų pabaigoje siekė 0,95. Rinką galima laikyti subalansuota, tačiau nuo 2025 metų pradžios stebimas tolygus rodiklio mažėjimas. „Tikėtina, kad 2026 metais gali susiformuoti bent jau formali pardavėjo rinka. Prognozes apsunkina, tai kad 2026 metai pasitinkami su plačiu rinkos veiksnių spektru. 2025 metų antroje pusėje fiksuotas spartesnis kainų augimas, kurį lėmė tiek paklausos augimas, tiek vystytojų konkurencija dėl patrauklesnių sklypų bei rangovų užimtumas. Tai gali apriboti pirkėjų galimybes įsigyti būstą. Būsto pasiūla išlieka aukšta, tačiau kyla klausimas, kiek laiko pavyks ją išlaikyti? Tuo tarpu paklausos aktyvumą lems ir tai, kiek dar liko atšokusios paklausos spyruoklės efekto 2026 metams. Taip pat,  kiek gyventojų norės įsigyti papildomą būstą iki finansavimo sąlygų pakeitimo ir kiek realiai pirkėjų galės pasinaudoti mažesnio pradinio įnašo reikalavimu. Greta rinkos veiksnių išlieka ir geopolitinis neapibrėžtumas, o pasauliniai įvykiai paskutinį penkmetį turėjo ypač reikšmingos įtakos būsto rinkai“, – sako T.S. Kvainickas.

2025 metų gruodžio mėnesį Kauno pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 45 suminius pardavimus (61 naujas susitarimas, 16 grąžinimų) – kelis kartus mažiau nei lapkritį (185, 189, 4) ir kiek mažiau nei 2024 metų gruodį (70, 72, 2). Iš viso 2025 metais Kaune susitarta dėl 1183 naujų būstų – daugiau nei rekordiniais 2021 metais (1070). „Kauno pirminės rinkos aktyvumo priežastys tokios pat kaip ir sostinėje, tik tiek, kad laikinoji sostinė pasižymi kiek geresniu būsto įperkamumu. Nors mėnesiniai pokyčiai dėl rinkos dydžio yra gerokai ryškesni nei Vilniuje, tačiau vidutinio laikotarpio – ketvirčių, pusmečių rezultatai svyruoja sąlyginai švelniau, nes rinkos aktyvumą lemia tolygus gyventojų augimas, ir būstas dažniau perkamas savo poreikiams“, – teigia T. S. Kvainickas.

Gruodžio mėnesį į Kauno rinkos stebėjimu stebėjimus įtrauktas 21 naujas objektas, dvigubai mažiau nei lapkritį (47) ir kelis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu (139). Per metus pasiūlą papildė 1217 objektų, pasiūlos bei paklausos apimtys kinta panašiu tempu. Metų pabaigoje būsto pasiūla siekė 1347 objektus, iš kurių 682 pažymėti kaip rezervuoti, o tarp likusių 665 – 72 kotedžai.  Rinkos balanso rodiklio reikšmė gruodį siekė 1,03. Atmetus rezervuotus būstus, rodiklio reikšmė būtų kiek artimesnė pardavėjo rinkai.

Gruodžio mėnesį fiksuoti 64 kainų didinimo ir 2 mažinimo atvejai. Ekonominės klasės būstas kainuoja 2375 Eur/kv.m (-1 proc., atmetus rezervuotus – 2727 Eur/kv.m), vidutinės – 3745 Eur/kv.m (+3 proc., atmetus rezervuotus – 3882 Eur/kv.m), loftai – 2131 Eur/kv.m (+1 proc.), kotedžai – 2074 Eur/kv.m (be pokyčių). Metinis kainų augimas siekė apie 10 proc. ekonominiame segmente. Tuo tarpu vidutinės klasės bei kotedžų kainos augo po daugiau nei 20 proc. Įtakos tam turėjo ir pasiūlos struktūros pokyčiai.

2025 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 27 suminius pardavimus (27 nauji susitarimai, grąžinimai nefiksuoti) – kiek mažiau nei lapkritį (36, 38, 2) ar 2024 metų gruodį (30, 31, 1). Iš viso 2025 metais susitarta dėl 405 būstų, beveik tiek pat kiek 2021 metais (430).

Nauja pasiūla gruodžio mėnesį fiksuota nebuvo, tačiau pirminę uostamiesčio rinką 2025 metais papildė 729 nauji būstai – rekordinis kiekis. Būsto pasiūla metų pabaigoje siekė 852 – apie pusantro karto didesnė nei 2024 metų pabaigoje (537). Tarp pasiūloje esančių objektų – 295 jau rezervuoti, o iš 557 laisvų – 27 kotedžai. Pasiūlai augant kiek sparčiau nei paklausai rinkos balanso rodiklio reikšmė metų pabaigoje siekė 1,78 ir indikavo pirkėjo rinką. „Pirkėjams palankesnė rinkos balanso rodiklio reikšmė uostamiestyje yra ganėtinai įprasta, mat net pavieniai didesni projektai gali ženkliai padidinti pasiūlą. Įprastai didesnio pasiūlos aktyvumo periodus lydi naujų projektų trūkumas, vystytojai realizuoja rinkai jau anksčiau pasiūlytus būstus“ – sako T.S. Kvainickas.

Gruodžio mėnesį fiksuoti 68 kainų didinimo ir 5 mažinimo atvejai. Ekonominės klasės būstas kainuoja 2495 Eur/kv.m (be pokyčių., atmetus rezervuotus – 2624 Eur/kv.m), vidutinės – 3029 Eur/kv.m (+3 proc.), prestižinės – 7939 Eur/kv.m (be pokyčių), kotedžai – 1821 Eur/kv.m (be pokyčių, atmetus rezervuotus – 2683 Eur/kv.m). Per metus uostamiesčio būsto pasiūloje įvyko nemažai pokyčių. Ekonominės klasės segmente sumažėjo ypač pigaus būsto pasiūla, o prestižinį segmentą iš naujo apibrėžė projektai pakrantėje, todėl kainų augimas buvo ryškiausias tarp trijų didmiesčių.