Atvirkštinio PVM mechanizmas
2006 m. buvo priimta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendrosios sistemos (toliau – PVM direktyva). Šioje PVM direktyvoje susistemintos nuostatos dėl bendrosios PVM sistemos įvedimo Europos Sąjungoje (ES).
Pagal bendrąją PVM direktyvoje įtvirtintą taisyklę, prekių arba paslaugų tiekėjas (apmokestinamasis asmuo) sumoka už prekes ir paslaugas sumokėtą PVM nacionalinei mokesčių inspekcijai, atskaitęs savo tiekėjams jau sumokėtą PVM. Tam tikromis sąlygomis, siekdamos supaprastinti PVM rinkimą arba išvengti mokestinio sukčiavimo arba mokesčių slėpimo, ES valstybės narės turi teisę nukrypti nuo įprastų taisyklių. Kadangi sukčiavimas yra vienas reikšmingiausių tinkamo vidaus rinkos veikimo trukdžių ir kelia problemų valstybių narių mokestinėms pajamoms, valstybės narės kaip pavyzdžiui Švedija, Latvija, Suomija, Prancūzija paprašė naudotis Tarybos suteikta nuo PVM direktyvos 395 straipsnio leidžiančia nukrypti nuostata ir pritaikė atvirkštinio PVM mechanizmą statybos sektoriuje.
Taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą, PVM sumoka pirkėjas. Praktikoje pirkėjai (kai jie yra apmokestinamieji asmenys, turintys visišką atskaitos teisę) turi deklaruoti PVM ir tuo pat metu jį atskaityti neatlikdami valstybės iždui faktinio mokėjimo. Tiekėjas PVM, taikomo pirkėjui neskaičiuoja. Tokiu būdu teoriškai išvengiama sukčiavimo.
Lietuvoje atvirkštinio apmokestinimo PVM taikomas metalo laužo tiekimui, tam tikrais medienos tiekimo sandorių atvejais, taip pat kai prekių ar paslaugų tiekėjui pradėta bankroto procedūra. Minėtos priemonės taikomos, siekiant mažinti sukčiavimo atvejus mokant PVM, pvz., kai pardavėjai, pateikę prekes ir išrašę PVM sąskaitas-faktūras, nesumoka apskaičiuoto PVM į valstybės biudžetą, o pirkėjai jį įtraukia į PVM ataskaitą.
Europos Komisija 2010 m. gruodžio 1 d. priėmė Žaliąją knygą dėl PVM ateities, kurioje pateikė pasiūlymus dėl paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimo ES lygiu. Kalbant apie atvirkštinio PVM mechanizmo taikymą Europos Komisija pažmėjo, jog nereikėtų atsisakyti atvirkštinio apmokestinimo tvarkos koncepcijos, tačiau jos taikymo niekada nebūtų įmanoma pagrįsti savanoriškumo principu, nesutrikdant bendrosios rinkos veikimo. Bet kuriuo atveju, nukrypti leidžianti nuostata nėra ilgalaikė išeitis ir ja nekompensuojama nepakankama apmokestinamųjų asmenų priežiūra šioje rinkoje. Todėl ilgainiui ES valstybės narės yra skatinamos atrasti ilgalaikias priemones, padedančias kontroliuoti ir riboti PVM sukčiavimo mastą. Europos Komisija laikosi riboto, atsargaus požiūrio, siekdama užtikrinti, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nebūtų trikdomas bendros PMV sistemos veikimas, kad jų taikymo sritis būtų ribota, jos būtų reikalingos ir proporcingos.
PVM vengimo ir slėpimo mastas Lietuvos statybų sektoriuje
Kalbant apie PVM slėpimą statybų sektoriuje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog statybų sektorius turi savų ypatumų. Konkursus laimėjusios įmonės, samdomos kaip rangovai, ieško subrangovų, o šie į pagalbą pasitelkia dar kitus ūkio subjektus. Taip atsiranda rizika, kad tarp objekto statytojų gali atsirasti ir fiktyviai įsteigtos įmonės, kurios naudojamos siekiant išvengti mokesčių ar, atvirkščiai, neteisėtai susigrąžinti PVM.
Statybų sektoriuje susiduriama taip pat ir su kita opia problema – tai nelegalus darbas bei atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“. Vykdant stambius projektus, dažnai skubiai prireikia papildomos darbo jėgos, todėl įmonės samdo darbuotojus, su kuriais nesudaro darbo sutarčių, nemoka jiems oficialaus atlyginimo arba moka minimalų, o likusią, neapmokestintą dalį, išmoka „vokelyje“.
Šiais metais pradėtas vykdyti projektas „Atsakinga statyba”, kurio tikslas – užtikrinti, kad visi statybos procese dalyvaujantys juridiniai asmenys laiku įtrauktų į apskaitą gaunamas pajamas, teisingai apskaičiuotų, laiku deklaruotų ir sumokėtų priklausančius mokesčius. Išanalizavus VMI praktiką, atliekant statybų įmonių kontrolės veiksmus, išryškėjo bendros statybų sektoriui būdingos mokesčių įstatymų pažeidimų tendencijos – neapskaitomos ir nedeklaruojamos visos gaunamos pajamos, apmokestinamasis pelnas mažinimas ne laiku nurašomomis sąnaudomis, vengiamas mokėti PVM. Vien per praėjusius 2 metus tikrindama statybos sektoriaus įmones VMI į biudžetą papildomai priskaičiavo 32 mln. Lt mokesčių.[1] Taip pat nustatyti atvejai, kai per rangovų ir subrangovų grandinę nepagrįstai padidinamos statybos objekto sąnaudos, t. y. priskiriami statybos darbai ar medžiagos, visiškai nesusijusios su konkretaus objekto statyba.
Atliekant kontrolės veiksmus statybų bendrovėse nustatyti ir kiti pažeidimai, kaip antai PVM deklaracijose nedeklaruoti, nors buhalterinėje apskaitoje ir apskaityti pardavimai; buhalterinėje apskaitoje apskaityta ir deklaruota nepagrįsta PVM atskaita ir leidžiami atskaitymai pagal dokumentus, kuriuose fiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos (įsigijimai iš fiktyvių subrangovų); nesilaikoma „ištiestos rankos“ principo sandoriuose su asocijuotais asmenimis (pirkimai ar pardavimai ne rinkos kainomis); neapskaičiuotas ir nedeklaruotas PVM nuo avansinių mokėjimų gautų pagal sudarytas išankstines butų pirkimo-pardavimo sutartis; nepagrįstai padidinta PVM atskaita ir leidžiami atskaitymai, nes statybinės medžiagos ir prekės nepanaudotos PVM apmokestinamoje veikloje; neatstatytas PVM parduodant gyvenamą būstą, kurio baigtumas įformintas anksčiau nei prieš 24 mėnesius ir t.t.[2] Nustačius pažeidimus, statybos procese dalyvaujantiems subjektams, taikomos poveikio priemonės – papildomai apskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai.
Taigi, kaip matyti iš VMI pateiktų duomenų, PVM mokesčio slėpimas ir/ar vengimas jį mokėti Lietuvos statybų sektoriuje yra opi ir įsisenėjusi problema, todėl siekiant kovoti su tokio didelio masto PVM slėpimu reikėtų taikyti kompleksinių priemonių rinkinį, kuris apimtų ne tik pažeidimų nustatymą ir poveikio priemonių taikymą, tačiau kartu ir skatinti mokesčių mokėtojus laiku bei sąžiningai mokėti mokesčius, keisti požiūrį į mokesčių mokėjimą bei jo naudą.
Su kokiais sunkumais susiduria statybų įmonės Lietuvoje
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikė siūlymą taikyti atvirkštinio PVM mechanizmą statybų sektoriuje. Šiuo pasiūlymu LSA atkreipė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėmesį, jog pritaikius atvirkštinio PVM mechanizmą, t. y. perkėlus PVM mokėjimo pareigą užsakovui, sumažėtų rangovų finansinė našta bei nemokumo rizika, bankrotų ir bedarbių šiame sektoriuje skaičius. LSA nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas sumažintų PVM sukčiavimo atvejų, taip pat disciplinuotų užsakovus viešajame sektoriuje, kuriame atsiskaitymo pažeidimai labai dažni[3].
Pavyzdžiui, statybų įmonių duomenimis, apie 70 procentų kas mėnesį į valstybės biudžetą sumokamos PVM sumos sudaro mokesčiai už Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktus darbus, už kuriuos savivaldybė atsiskaityti vėluoja net iki pusantrų metų[4].
LSA atkreipė dėmesį, jog vienas iš statybų sektoriuje veikiančių įmonių nemokumo priežasčių – užsakovų vėlavimas atsiskaityti už atliktas paslaugas. Įprastai statybų rangos sutartyje nustatoma, jog užsakovas už atliktus darbus atsiskaito per kelis mėnesius nuo darbų užbaigimo ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. PVM, pagal Lietuvos PVM įstatymą, privalo būti sumokėtas per 25 dienas po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, todėl, užsakovui vėluojant atsiskaityti, PVM rangovas valstybei moka iš savo lėšų dar negavęs apmokėjimo iš užsakovo už atliktas paslaugas. Tokiu būdu statybos įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kadangi lėšos skiriamos ne pačios įmonės veiklai, tačiau PVM sumokėjimui, t.y. valstybės biudžetui.
Taigi, statybų sektoriuje veikiančios įmonės palaiko atvirkštinio PVM mechanizmo taikymo perspektyvą statybų sektoriuje, kadangi tokiu atveju PVM mokėtų ne rangovas, bet užsakovas, o tai iš esmės pagerintų įmonių finansinę padėtį, kadangi padidintų jų apyvartines lėšas. Kita vertus, pagrindinis LSA pateikto siūlymo tikslas yra išspręsti statybos sektoriuje veikiančių įmonių apyvartinių lėšų trūkumą, perkeliant PVM mokėjimo pareigą užsakovui, tačiau pagal PVM direktyvos 395 str., atvirkštinis PVM gali būti taikomas tik ES valstybei narei tinkamai pagrindus, jog atvirkštinis PVM padės supaprastinti PVM rinkimą arba padės išvengti mokestinio sukčiavimo arba mokesčių slėpimo.
Atvirkštinio PVM taikymo nauda valstybei ir verslui
Pažymėtina, jog dėl PVM slėpimo ir vengimo statybų sektoriuje patiriama didelių biudžeto nuostolių, paveikiamos konkurencijos sąlygos ir kartu vidaus rinkos veikimas. Kaip jau buvo minėta, per praėjusius 2 metus tikrindama statybos sektoriaus įmones VMI į biudžetą papildomai priskaičiavo 32 mln. Lt mokesčių. Pagerinus mokesčių surinkimą ir veiksmingiau sprendžiant mokesčių slėpimo problemą galima būtų reikšmingai padidinti valstybės pajamas.
Be to, pritaikius atvirkštinio PVM mechanizmą statybos sektoriuje tikėtina, jog sumažėtų ir nelegalus darbas, kadangi lėšos skirtos PVM mokėjimui būtų panaudotos mokėti darbuotojams atlyginimus bei su jais susijusius mokesčius.
Įvedus atvirkštinio PVM taikymą statybų sektoriuje statybos įmonės turėtų daugiau apyvartinių lėšų, todėl sumažėtų bankrutuojančių ar restruktūrizuojamų statybų įmonių skaičius Lietuvoje. Dėl ko, valstybei nereikės iš biudžeto mokėti bankrutavusios įmonės darbuotojams atlyginimų, sumažėtų skolos VMI bei SoDrai, kitaip tariant, pasipildytų valstybės biudžetas, nes sumažėtų bankroto įmonių perkeliama našta valstybei.
Verslui atvirkštinio PVM taikymas būtų naudingas (be apyvartinių lėšų padidėjimo), ir tuo, jog padėtų skaidrinti statybų sektoriuje veikiančių įmonių veiklą, pagerėtų konkurencinės verslo sąlygos, keistųsi statybos įmonių požiūris į mokesčius bei jų mokėjimą.
Atvirkštinio PVM taikymo neigiami aspektai
Savo esme atvirkštinio PVM taikymas Europos Sąjungos valstybėse turėtų būti naudojamas kaip priemonė užkirsti kelią sukčiavimui bei mokesčių vengimui, tačiau VMI nustatytų pažeidimų statybų sektoriuje tendencijos leidžia teigti, jog šiuo metu nėra būtinybės inicijuoti PVM mokėjimo tvarkos pakeitimų, nes daugiausia nustatomų pažeidimų yra susiję su pajamų neapskaitymu ir vengimu laiku deklaruoti PVM deklaracijose, o ne su sukčiavimu.
Be to, pritaikius siūlomą atvirkštinio PVM mokėjimo taisyklę, už suteiktą paslaugą rangovas mokėtino PVM nedeklaruotų, o statybos įmonė tiek priskaitytų, tiek atskaitytų PVM, taigi valstybė tą laikotarpį iš įvykusio sandorio pajamų negautų arba gautų kitais laikotarpiais (pvz., pardavus statytą nekilnojamąjį turtą) ir tokiu būdu valstybei mokesčiai į biudžetą būtų sumokami vėliau.
Negana to, kaip jau buvo minėta anksčiau, dauguma užsakovų yra savivaldybės, kurios vėluoja su rangovais atsiskaityti net gi iki pusės metų, todėl tokiu atveju susidarytų didžiulės skolos valstybei, dėl ko valstybė negalėtų surinkti planuojamų pajamų, o tai, savo ruožtu galėtų įtakoti kitas iš valstybės lėšų finansuojamas socialiai jautrias sritis, kaip pensijos, įvairios pašalpos ir kt.
Be to, taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą gali atsirasti naujų formų sukčiavimas, todėl norint to išvengti sistemą turėtų papildyti tikrinimo priemonės, tačiau tai užkrautų papildomą naštą verslininkams.
ES valstybių narių patirtis taikant atvirkštinį PVM statybų sektoriuje
Atvirkštinis PVM mechanizmas statybos sektoriuje nuo 2012 m. taikomas Latvijoje. Šiam pakeitimui neprieštaravo ir Europos Komisija, savo pasiūlyme Europos Tarybai ji tai įvardijo kaip Latvijos priemonę stiprinant kovą su „pilkąja ekonomika“. Pagrindinė šio mokesčio reformos priežastis ta, kad nuo 2007-ųjų Latvijoje pastebimai išaugo vadinamųjų „fiktyvių asmenų“ (veiklos nevykdančių asmenų, įsteigtų mokesčių vengimo ir/ar slėpimo tikslu) skaičius statybos srityje. Prieš nustatant naują tvarką, buvo įvertinta, kad valstybės biudžetas 2012–2014 metų laikotarpiu pasipildys 5,44 mln. latų (apie 26,76 mln. litų).
Prancūzija atvirkštinio PVM statybos sektoriuje pradėjo taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Prancūzijoje PVM mokėjimą rangovams turi perleisti subrangovai, atliekantys statybų, remonto, pastatų griovimo ir kt. darbus. Suomija yra kita ES valstybė narė, kuri pasinaudojo galimybe nuo 2011 metų taikyti atvirkštinį PVM statybų sektoriuje. Pateikdama prašymą EK Suomija nurodė, jog taikant atvirkštinį PVM surenkamas PVM turėtų išaugti nuo 80 iki 120 milijonų eurų per metus[5].
Švedijoje atvirkštinis PVM statybos sektoriuje taikomas nuo 2007 metų. Švedija atvirkštinio PVM taikymą grindė ne tik PVM sukčiavimo prevencija, bet ir į apskaitą neįtraukiamo darbo, kuris tuo metu šalyje klestėjo, mažinimu. Švedijos Nacionalinė mokesčių taryba 2000 – 2001 metais statybos sektoriuje atliko nacionalinį tyrimą, kurio tikslas surasti sprendimo būdą, leidžiantį sumažinti PVM sukčiavimą bei nelegalų darbą šalyje[6]. Tyrimo metu apskaičiuota, jog PVM sukčiavimo vertė yra 2 – 2,5 mlrd. Švedijos kronų per metus, didžiausią slepiamo PVM dalį sudarė subrangovų nesumokėtas PVM.
IŠVADOS
- Atvirkštinio PVM mechanizmo taikymas statybų sektoriuje galėtų būti ne vienintelė, tačiau viena iš priemonių siekiant kovoti su PVM slėpimu ir/ar vengimu statybų sektoriuje, kadangi išanalizavus VMI pateiktus duomenis, Lietuvos statybų sektorius yra viena iš sričių, kuriuose PVM slėpimas ir/ar vengimas yra labiausiai paplitęs, todėl vien šios priemonės taikymo nepakaktų;
- Siekiant efektyviai kovoti su PVM sukčiavimu Lietuvos statybų sektoriuje, valstybė turėtų taikyti kompleksinių priemonių rinkinį, kuris apimtų ne tik pažeidimų nustatymą ir poveikio priemonių taikymą, tačiau kartu ir skatintų mokesčių mokėtojus laiku bei sąžiningai mokėti mokesčius, keisti požiūrį į mokesčių mokėjimą bei jo naudą;
- Atvirkštinio PVM mechanizmas neturėtų būti taikomas siekiant išspręsti statybos sektoriuje veikiančių įmonių apyvartinių lėšų trūkumą perkeliant PVM mokėjimo pareigą užsakovui, kadangi atvirkštinis PVM gali būti taikomas tik ES valstybei narei tinkamai pagrindus, jog atvirkštinis PVM padės supaprastinti PVM rinkimą arba padės išvengti mokestinio sukčiavimo arba mokesčių slėpimo;
- ES valstybių narių patirtis įkvepia kitas ES nares sekti jų pavyzdžiu ir kovai su PVM sukčiavimu pasitelkti atvirkštinio PVM mechanizmo taikymą, kuris Lietuvos statybų sektoriui turėtų teigiamos įtakos, kaip antai, reikšmingai padidėtų į valstybės biudžetą surenkamų lėšų skaičius; sumažėtų pažeidimų, susijusių su nelegaliu darbu, skaičius; padidėtų statybų sektoriuje veikiančių įmonių apyvartinių lėšų; pagerėtų konkurencinės verslo sąlygos, keistųsi statybos įmonių požiūris į mokesčius bei jų mokėjimą.
- Kita vertus, atvirkštinio PVM mechanizmo taikymas turi ir neigiamų aspektų, kaip antai, pritaikius atvirkštinio PVM mechanizmo taikymą, valstybei mokesčiai į biudžetą būtų sumokami vėliau; kiltų grėsmė dėl naujų PVM sukčiavimo formų atsiradimo; kadangi dauguma rangovų, kurie vėluoja atsiskaityti su užsakovais, yra savivaldybės, tokiu atveju susidarytų didžiulės skolos valstybei, dėl ko valstybė negalėtų surinkti planuojamų pajamų.
Straipsnį parengė Sonata Kajotaitė
[1]Panevėžio apskrities VMI 2014-09-15 raštas Dėl atsakymo spaudai Nr. (30.15)-6.
[2] Panevėžio apskrities VMI 2014-09-15 raštas Dėl atsakymo spaudai Nr. (30.15)-6.
[6]http://lup.lub.lu.se/luur/download?func=downloadFile&recordOId=1559104&fileOId=1564876