Šiandien Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) pirmą kartą organizuotame Būsto forume kvietė diskutuoti tema „Būsto įperkamumas: priemonės ir sprendimai“.
Prastėjančios būsto įperkamumo tendencijos šalyje, verčia ieškoti efektyvių sprendimų, siekiant amortizuoti nepalankiai krypstančią situaciją. Negalėdami įsigyti savo poreikius atitinkančio būsto, žmonės delsia kurti šeimas, menksta gimstamumas. Ilgas taupymas būstui lemia laiko ir pinigų mažėjimą pensijai taupyti. Kylančios kainos verčia vis didesnę pajamų dalį atsidėti taupymui, o tai reiškia – vartojimui lieka mažiau. Augant skolinimosi sumoms, gyventojai tampa labiau pažeidžiami finansiškai.
Būsto įgyvendinimo plėtra Lietuvoje išskirtinai gula ant privataus sektoriaus pečių, todėl sąlygos, kurios sudaromos NT verslui veikti, yra kertinės bei lemiančios visos rinkos sėkmingą eigą.
Todėl jau dabar reikia būsto politikos formuotojų sprendimų bei veiksmų, kad būsto įperkamumas netaptų problema. Pagrindiniai forumo uždaviniai ir tikslai remiasi į strateginių priemonių įvardinimą sprendžiant būsto įperkamumo klausimą visos šalies mastu. Remiantis „Swedbank“ naujausiais duomenimis, būsto įperkamumo indeksas smukęs į 2010 metų lygmenį.
Forume pranešimus skaitę Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas, Simonas Gentvilas, aplinkos ministras ir Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, pripažįsta būsto įperkamumo problemą Lietuvoje ir dalinasi savo įžvalgomis, kokios galimos išeitys susiklosčiusiai situacijai spręsti.
Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas:
– atnaujinti Lietuvos būsto strategiją, Vyriausybės lygmeniu paskiriant būsto politiką kuruojantį asmenį arba grupę;
– municipalinio būsto fondo plėtra tiek statant naujus pastatus, tiek panaudojant jau pastatytus/statomus;
„Europoje apie 50 proc. nuomojamo būsto yra nuomojama iš specialių būsto programų, fondų, kuriuos valdo valstybė arba savivaldybės. Tai galėtų būti išeitis ir pas mus: yra galimybė panaudoti viešus pinigus, užtikrinant strateginį tikslą – būsto prieinamumą, ypač didžiuosiuose miestuose“.
– būsto įperkamumui ir kainų augimui jautrius sprendimus derinti iš anksto su būsto kūrėjais bei taikyti pereinamuosius laikotarpius pokyčių įsigaliojimui;
– jaunų (iki 45 m.) asmenų ir šeimų apsirūpinimui būstu teikti prioritetą, pvz. lengvatinės paskolos su valstybės garantija, mažesnis PVM tarifas, kt. Šia kryptimi eina Lenkija ir Latvija.
„Apie tai kalba latviai, lenkai, kad galbūt galėtų būti mažesnis PVM tarifas, jeigu šeima perka pirmą būstą. Galbūt galėtume kalbėti apie tam tikrą valstybės garantiją paskolos daliai, ypač dabar, kai turime stipriai sukilusį ir vis dar tebekylantį Euribor ir panašiai“.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras:
– persiorientuoti iš nuosavybės turėjimo į nuomos rinką: ar Lietuvoje tikrai reikia turėti tokį aukštą, beveik 90 proc. siekiantį, būsto nuosavybės rodiklį, ar pasukti Šveicarijos keliu, kur būstą turi tik apie 20 proc. žmonių?
„Turėtume formuoti saugesnio nuomininko statusą, didesnę jo apsaugą. Reikia turėti valstybės adekvatų požiūrį, kad nuomos rinka yra šešėlyje ir privatūs vystytojai čia turi mažiau galimybių konkuruoti“.
– pasiūlos lengvesnis patekimas į rinką: siekiai sumažinti statybos leidimų išdavimo terminus 6-8 mėnesiais (LNTPA pastaba: šiandien statybos leidimų išdavimas vidutiniškai užtrunka 1-1,5 metų).
– municipalinio būsto plėtra galėtų būti vienas iš sprendimų, siekiant keisti būsto prieinamumo rodiklius.
Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius:
– dar 2020 m. žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, su paskola galėjo įsigyti 163,3 kv. m būstą, o dabar – 117,6 kv. m;
– viena iš prastėjančio būsto įperkamumo priežasčių yra išaugusios palūkanos, tai lemia brangesnį skolinimąsi.
Vytas Zabilius, LNTPA valdybos pirmininkas, įmonės „Regroup“ valdybos pirmininkas:
– pastaruosius kelerius metus valdžios institucijos akcentavo būsto kokybę, bet pamiršo jo įperkamumą. Būsto kokybės paieška turėtų koreliuoti su jo įperkamumu ir pastatymo terminais.
„Išsitęs terminai, išsipūtusi biurokratija, tarpvalstybinių institucijų tarpusavio nesusikalbėjimas ir augantys reikalavimų kiekiai bei apimtys – visa tai nugula į būsto kainą. Nemažai NT bendrovių dirba su skolintu kapitalu, turi investuotojus, kurie nori gauti grąžą. Taigi kaštai persikelia į galutinę būsto kainą. Todėl naujas būstas tampa įperkamas tik vidutines arba aukštas pajamas gaunantiems gyventojams“ .
Martynas Šiurkus, socialinės apsaugos ir darbo viceministras:
– ne visos paramos ir skatinimo priemonės, skirtos būsto įsigijimui, kurias siūlo ministerija – pasiteisinusios, reikia ieškoti kitų sprendimų.
„Skatinome būsto įsigijimą regionuose, kad ten kurtųsi jaunos šeimos, tačiau pamatėme, kad daugiausiai žmonių perka būstus Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus rajonuose, o kituose miestuose daug mažiau. Ne visi gali įsigyti būstą, todėl turėtume žmonėms padėti susirasti darbą, užsidirbti, kad jie patys galėtų įsigyti būstą ir jį išlaikyti, o ne skirti kompensacijos būsto įsigijimui“.
Ieva Vengrovskaja, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė:
– studentai turi nesibaigiantį būsto nuomos paieškos iššūkį ir kaip išeitį matytų stipresnę student-house plėtrą, kuri dėl aukštesnių kainų labiau pritrauktų užsienio studentus taip atlaisvindama nuomos rinką vietiniams studentams.
