„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2020 metų birželį buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,9% (2020 metų birželį metinis augimas sudarė 5,6%).
2020 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje – atitinkamai 0,1%, 0,2% ir 0,3%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.647 Eur (+2 Eur/m²), 1.169 Eur (+2 Eur/m²) ir 742 Eur (+3 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 758 Eur, o Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.139 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2020 metų liepos mėnesį, palyginti su 2019 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,1%, Kaune – 4,6%, Klaipėdoje – 3,3%, Šiauliuose – 6,4% ir Panevėžyje – 5,9%.
„Akivaizdu, kad Lietuvos būsto rinka sėkmingai atlaikė pirmąją pandemijos bangą. Staiga smukęs būsto rinkos aktyvumas šių metų kovą–gegužę jau nuosekliai atsistato. Jeigu šių metų birželį butų segmento aktyvumas Lietuvoje ūgtelėjo 14% (palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu), tai šių metų liepą fiksuojamas net 38% dydžio butų pirkimo sandorių augimas (palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu). Svarbu paminėti, kad būsto rinkos atsigavimas stebimas ne keliuose, o visuose šalies didmiesčiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų liepą įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu, Vilniuje paaugo 26%, Kaune – 49%, Klaipėdoje – 53%, Šiauliuose – 22%, o Panevėžyje – 57%.
Šis rinkos aktyvumo atsigavimas fiksuojamas tiek naujos, tiek ir senesnės statybos butų segmentuose. VĮ Registrų centro duomenimis, senesnės statybos butų (daugiau nei 2 metų senumo pastatuose) sandorių augimas šių metų liepą, palyginti su 2020 metų birželiu, pagrindiniuose šalies didmiesčiuose sudarė nuo 27% iki 67%. Tai rodo, kad bendros butų sandorių apimtys šalies didmiesčiuose buvo papildytos ne tik naujos statybos butų sandoriais, dėl kurių galbūt buvo susitarta anksčiau (pvz., 2019 metais), bet ir sandoriais antrinėje rinkoje, kur sprendimai dėl butų įsigijimo buvo priimami jau po karantino.
Tuo tarpu butų pardavimo kainos sėkmingai atlaikė sąlyginai trumpą pirmąją pandemijos bangą ir pastaruosius penkis mėnesius išsilaikė ties nulinio augimo riba, t. y. iš esmės išliko stabilios. Žvelgiant iš šiandieninės situacijos ir matant visos būsto rinkos (butų ir namų) aktyvumą, tikimybė artimiausiu metu sulaukti net ir nedidelių neigiamų pardavimo kainų pokyčių išlieka labai nedidelė. Tačiau jeigu ir toliau bus fiksuojamas užsikrėtimo virusu atvejų skaičiaus augimas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, valstybės bus priverstos imtis papildomos sienų kontrolės ar tam tikrų sektorių veiklos apribojimų. Šios aplinkybės gali ir vėl sumažinti gyventojų lūkesčius ir tuo pačiu atvėsinti Lietuvos būsto rinką bei padidinti neigiamų pardavimo ar nuomos kainų pokyčių tikimybę“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.