Sostinėje ketvirtadienio vakarą tryliktą kartą apdovanoti geriausi nekilnojamojo turto projektai Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse “Už darnią plėtrą” geriausio biuro, gyvenamojo ir visuomeninio projekto statulėles pasidalino Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
LNTPA vadovas ir komisijos pirmininkas Mindaugas Statulevičius teigia, kad šiais metais vertinti 15 objektų pasižymi kontekstualumu kuriamai vietai, funkcionalumu, architektūrinės išraiškos savitumu ir inovacijomis.
“Projektai nominantai prisideda prie darnaus Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio vystymo. Trys iš keturių apdovanotų projektų turi ryšį su konversija – esamos teritorijos pakeitimu, atnaujinimu. Vystytojai, kurie imasi šių projektų verti atskiro pagyrimo už drąsą, nes konversija – nors yra daugumos miestų prioritetas, kol kas Lietuvoje nepalaikoma nei politiniu, nei teisiniu požiūriu”, – sakė M. Statulevičius.
Geriausias komercinis projektas
Geriausio komercinio projekto apdovanojimas įteiktas bendrovės „Uosto verslo centras“ vietoj šilumos katilinės Klaipėdoje pastatytam verslo ir inovacijų centrui “Light House”. Naujasis verslo centras šiandien orientuotas į IT įmones, startuolius ir laisvai samdomus specialistus, kuriems nuomojamos darbo vietos. Čia jungiamos darbo, laisvalaikio, poilsio, mokymosi, verslo erdves po vienu stogu. Antrajame statybų etape numatyti pastatai su prototipavimo, 3D ir eksperimentinės gamybos patalpomis, skirtomis įmonių mokslinei plėtrai.
„Light house“ yra gerokai daugiau nei modernus pastatas. Tai šiuolaikiškiausias tendencijas Vakarų pasaulyje atitinkanti koncepcija darniai apjungianti darbo, apgyvendinimo ir net verslo inkubavimo erdves. Čia galima rasti ir drąsias naujoves Vakarų Lietuvai – coworking‘o ir colivingo‘o erdves. Išskirtinumas ir tai, jog itin daug dėmesio skiriama aktyvios, inovatyvios ir sinergiją kuriančios bendruomenės vystymui, kas didina vertę tiek esamiems bendruomenės nariams, tiek skatina prisijungi naujus. Tikiu, kad tokioje terpėje gali gimti ir naujų inovatyvaus Lietuvos verslo žvaigždžių. Be to, „Light house“ reikalingumą ir sėkmę patvirtinta ir faktas, jog jame nėra laisvų patalpų, kai tuo tarpu vidutinis Klaipėdos biuro patalpų neužimtumas yra 12-15% (aukščiausias tarp 3 Lietuvos didmiesčių)”, – sako Martynas Trimonis, vertinimo komisijos narys, Swedbank Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas.
Projekto architektas – UAB „2L Architektai“ architektas Paulius Latakas ir UAB “A01 architektai” architektė Živilė Putrimaitė.
Geriausias gyvenamasis projektas – Parko apartamentai
Geriausiojo gyvenamojo projekto prizas įteiktas “Centromeros” kelerius metus plėtojamam daugiabučių kvartalui Kauno Aleksoto rajone.
Mažaaukštės statybos miestelyje suprojektuoti ir įrengti 2,5 km pėsčiųjų takai, nėra automobilių judėjimo vidiniuose kiemuose, įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Šalia miestelio įrengtas 2 ha miesto parkas, sutvarkytos kvartalą rėminančių gatvių atkarpos.
“Parko apartamentai” – ilgai trukęs, didelis gyvenamojo kvartalo su įspūdinga viešąja erdve projektas pirmiausia rodo vystytojo kantrybę ir ryžtą. Žavi kompleksiškai, profesionaliai sutvarkyta ir prižiūrima kvartalo bei miestui dovanota viešoji erdvė. Meistriškai sutvarkyta didelė teritorija, originalus apšvietimas ir mažoji architektūra skatina gyventojų bendravimą, kuria atgimstančios vietos dvasią”, – sakė Dalia Bardauskienė, architektė ir Vilniaus miesto mero patarėja.
Projekto architektas – MB „Alaunės ir Šarakausko architektai” architektas Vygantas Alaunė.
Geriausias visuomeninis objektas
Geriausio visuomeninio objekto prizas įteiktas “Inreal” įmonei už rekonstruotą vaikų ugdymo centrą – menų studiją “Diemedis”. Centras sukurtas rekonstravus administracinį pastatą A. Kojelavičiaus gatvėje, Pavilnių parke šalia Ancučių ir Pūčkorių kraštovaizdžio draustinių. Siekiant kuo geriau integruoti projektą į aplinką buvo pasirinkta „sodybos“ rekonstrukcijos vizija. Vieno aukšto kresni ir pailgi tūriai su dvišlaičiais stogais yra priderinti prie reljefo ir sujungti taip, kad sudarytų vidines erdves-kiemelius, būdingus etninėms sodyboms.
“Šiame objekte ir jo aplinkoje, atrodo, susidėjo labai daug puikių dalykų. Tai visų pirma nuostabi gamta, Vilnelės slėnis, Pavilnių regioninis parkas, Augalų centras ir lauko gėlininkystės bandymų stotis. Tai puikiausias pasirinkimas tokio tipo objektui. Taikantis prie trapios gamtinės aplinkos, objektas suskaidytas į nedidelius tūrius, pasirinktas labai paprastas architektūrinis sprendimas. Tūriai, jungdamiesi tarpusavyje, formuoja jaukius vidinius kiemelius skirtingo amžiaus grupių vaikams. Jaučiama architektūrinio ir funkcinio sprendimo darna”, – sakė komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos atstovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros docentas Linas Naujokaitis.
Projekto architektas – MB „Kūnas” architektas Marius Morkūnas.
Ateities projektas – Miško ardai
Ateities projekto prizas teikiamas dar nebaigtiems, arba neseniai baigtiems NT projektams, kurie dar nėra išgyvenę metų ciklo. Šiemet prizas įteiktas CITUS plėtojamiems “Miško ardams” – vietoje sostinėje buvusio raketų techninio diviziono besikuriančiam daugiabučių projektui, orientuotam į sveiką gyvenimo būdą. Burbiškių gatvėje statomuose daugiabučiuose iš viso suplanuoti 305 butai. Tarpukariu šioje teritorijoje buvo lenkų kariniai sandėliai, vėliau – sovietų oro gynybos technikos aptarnavimo bazė ir techninis divizionas. Į šią vietą vedė dar lenkų pastatytas siaurasis geležinkelis, einantis per dabar nebenaudojamą tiltą.
Anot architekto L. Naujokaičio, CITUS plėtojami “Miško ardai” “valo” miesto rudąsias dėmes likusias po praėjusio šimtmečio karinių objektų.
“Buvusią militaristinę bazę keičia puikus gyvenamasis kompleksas gamtoje, kuriame siekiama maksimaliai išnaudoti situacijos išskirtinumus ir gerąsias savybes. Gyvenamųjų namų grupė formuojama aplink didžiulį gyventojų parką su skirtingomis poilsio ir laisvalaikio erdvėmis. Iš visų pusių gyvenamąjį kompleksą supa brandus miškas. Tai tikras gyvenimas gamtoje ir netoli centro. Verta pažymėti, kad architektūrinę komplekso architektūrą praturtina ir siluetą pagyvina antstatai ant pagrindinių tūrių”, – sako L. Naujokaitis.
Projekto architektai – „Vilniaus architektūros studija“ vadovas Algimantas Pliučas, architektai Vytautas Augustinavičius ir Lijana Jančytė.
15min.lt skaitytojų simpatijų prizą laimėjo Vilniaus Savanorių prospekte statomi „Freiheit“ loftai. Čia vietoje buvusio mėsos kombinato kulinarijos cecho nekilnojamojo turto bendrovė „Baltic Asset Management“ plėtoja šiuo metu didžiausią loftų projektą Baltijos šalyse. Iki kitų metų gegužės 9 tūkst. kv. m plote, 5 aukštuose numatyta apie 230 loftų.
****
Konkursą „Už darnią plėtrą“ nuo 2007 m. organizuoja LNTPA kartu su Darnios plėtros akademija. Pagrindiniai konkurso tikslai – toliau puoselėti darnios miesto plėtros idėjas, paskatinti visuomenės dialogą apie plėtrą mieste, pristatyti geriausią užsienio ir Lietuvos NT plėtros praktiką bei skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Konkurso komisiją sudarė LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius, Vilniaus m. savivaldybės mero patarėja doc. dr. Dalia Bardauskienė, Aplinkos viceministras Marius Narmontas, architektas, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos pirmininkas Tauras Paulauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovas Alvydas Kvedaravičius, Lietuvos architektų sąjungos atstovas, VGTU docentas Linas Naujokaitis, VGTU profesorius habil. dr. Vytautas Martinaitis, „Swedbank“ atstovas Martynas Trimonis, BNS Plius redaktorė Evelina Povilaitytė ir žurnalo IQ priedo „Statyk PRO“ redaktorius Darius Babickas.
Konkursas atviras visiems NT plėtotojams ir architektams.