Dabartinis Lietuvos banko pasiūlymas griežtinti skolinimąsi gerintų sąlygas tiems, kurie ir be didelių bankų paskolų įperka prabangius būstus, o apsunkintų ieškantiems pirmųjų namų ekonominės klasės segmente.
Ne paslaptis, kad didžioji dauguma būstų Lietuvoje nuperkama be jokių paskolų – paskutiniu metu apie 75 proc. visų sandorių sudaroma be skolintų lėšų. Paprastai, kuo būstas brangesnis, tuo mažiau jam skolinamasi, o bankų finansavimas reikalingiausias perkantiems būstą ekonominiame segmente.
Lietuvos bankas svarsto nuo liepos 1 dienos dar labiau griežtinti skolinimosi sąlygas. Suprantamas yra noras suvaldyti lūkesčius, šviesti vartotojus apie keliems dešimtmečiams prisiimamą atsakomybę, tačiau uždirbantiems mažiausiai pirmasis žingsnis į būsto rinką taptų dar sunkesnis.
Lietuvos bankas siūlo trumpinti maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 30 metų, neišduoti paskolos, jeigu gavėjas negalėtų jos išsimokėti palūkanų normai pakilus iki 5 proc. Šiuo metu iki 40 proc. pajamų gali būti atiduodama paskoloms, siūloma keisti taisykles taip, kad bankai iki dešimtadalio paskolų galėtų išduoti, kuomet gavėjo įsiskolinimai siektų 60 proc. pajamų.
Ypač pastarasis pakeitimas aktualiausias daugiausia uždirbantiems, kurie nesunkiai kasdienes sąskaitas gali apmokėti iš mažiau nei pusės savo atlyginimo, tačiau paskolos termino trumpinimas ir 5 proc. palūkanų testas aktualiausias tiems, kuriems sunkiausia būstą įpirkti.
Tai svarbu jauniems, pirmą būstą perkantiems pirkėjams. Jiems maksimalus paskolos terminas trumpėja dešimtmečiu. Tik po studijų dirbti pradėjusiam žmogui, nenorinčiam žengti į nuomos rinką, ilgesnis terminas reikalingas dėl gaunamų mažesnių pajamų.
Būsto įperkamumas pastaruoju metu po truputį auga – dėl rekordiškai žemų palūkanų, augančių atlyginimų ir beveik vietoje trypčiojančių NT kainų, tačiau iššūkiu tebelieka pradinis įnašas, turintis sudaryti 15 proc. būsto vertės, gali būti sunkiai įveikiamu vidutines pajamas uždirbančiam ir šeimos paramos neturinčiam jaunam žmogui.
Taupyti tenka daugiau nei dešimtmetį
Tarkim, studijas baigęs jaunuolis uždirba maždaug vidutinę algą – apie 700 eurų per mėnesį. Pagal finansinio elgesio taisykles, dešimt procentų pajamų turi būti taupoma. Vadinasi, jam pavyktų per mėnesį atsidėti 70, per metus – apie 840 eurų.
Toliau nuo miesto centro 45 kv.m naujas dviejų kambarių būstas sostinėje su pilna apdaila, įrengimu bei baldais kainuos apie 81 tūkst. eurų. Galutinė kaina priklauso nuo projekto, vystytojo, įrengimo, parkingo vietos, langų orientacijos ir kitų aspektų, tačiau pirkėjui reikės sukaupti apie 12.150 eurų pradiniam įnašui. Kitaip tariant, uždirbant vidutinę algą ir atsidedant po dešimtadalį pajamų pradinį įnašą reikėtų kaupti daugiau nei 14 metų. O kur dar registracijos, vertinimo ir kiti mokesčiai, kurie tokio sandorio atveju sudarytų dar apie papildomą 1000 eurų.
Išeitų, kad po studijų pradėjęs dirbti 24 metų jaunuolis ir uždirbantis vidutinę algą, pirmąjį būstą galėtų įsigyti būdamas 38-erių. Tačiau tokio amžiaus tikriausiai reikėtų planuoti nebe 2, o 3 kambarių butą, kuriam taupyti reikia dar ilgiau. Taigi pradinis įnašas tėvų paramos neturinčiam žmogui jau yra iššūkis.
Jeigu paskolos terminas trumpinamas iki 30 metų ir įvedamas 5 proc. palūkanų šoko testas, dalis jaunų žmonių pasiskolinti tiesiog negalėtų. Ir ką daryti tiems, kurie šiandien jau yra sumokėję 15 proc. užstatą vystytojui ir laukia statybų pabaigos, suplanavę skolintis 40-čiai metų? Dalis jų pasikeitus taisyklėms būsto tiesiog neįpirks.
Pradinio įnašo taisyklė yra būtina ir jos laikosi tiek Baltijos, tiek Europos šalys, tačiau kartu su kitomis sąlygomis jaunimui būsto įsigijimą smarkiai atitolina.
Dalis politikų siūlo nuomos visą gyvenimą opciją, tačiau Lietuvoje dar nuveikta itin nedaug, kad atsirastų tokia kultūra kaip Vakarų Europoje. Nėra municipalinio, savivaldybės valdomo būsto, kurį galima kaip prancūzui arba vokiečiui nuomotis visą gyvenimą, apstatyti, remontuoti ir valdyti pagal savo norus. Šiandien turime pusiau legalią nuomos rinką, kur dalis, dažniausiai prabangesnio būsto, nuomojama sutartimis. Ekonominėje klasėje nuomininkai, taupumo sumetimais, legalių sutarčių nereikalauja, o šeimininkai tiesiog nemoka mokesčių valstybei. Taip pralaimi visi. Ir oriai negalintys nuomotis gyventojai, ir mokesčių nesurenkanti valstybė.
Pradėti nuo nedidelio būsto
Dabar perkantieji pirmą būstą supranta, kad tai tik pirmas žingsnis į NT rinką, iš dar būsimų vidutiniškai 3-5 per visą gyvenimą. Kai kurie pradeda nuo 19-30 kv.m, kur užtenka erdvės studijuoti ir ilsėtis, po kurio laiko, pagal poreikius ir pajamas, jis auga.
Nors namą pastatyti užtrunka, tačiau NT rinka prie poreikių prisitaiko greitai. Jaunam žmogui, ieškančiam pirmojo būsto, šiandien tai galima padaryti ir su sąlyginai nedidele suma. Pasiūloje yra projektų, kurie siūlo 20 kv.m ploto pirmuosius būstus, senos statybos būstai įperkami ir didesni.
Pats Lietuvos banko vadovas prieš kelerius metus pripažino, kad prastas būsto įperkamumas – viena iš esminių priežasčių, kurios skatina emigruoti. Galbūt šiandien verta svarstyti ir apie atskirą programą jaunimui. Pavyzdžiui, paprastesnės skolinimosi sąlygos turėtų būti taikomos būstui iki 75.000 eurų vertės, jaunuoliams iki 30 m. amžiaus.
Šalyje, kurioje jau antrą dešimtmetį ieškoma vaistų nuo emigracijos, tai būtų neprastas pirmas skiepas.
Daugiau informacijos:
Mindaugas Statulevičius
Tel.: 262 0350
info@lntpa.lt