Keičiasi žemės mokesčio mokėjimo tvarka

Nuo kitų metų žemės mokesčio tarifas bus skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės. Maksimalus mokestis, iki šiol siekęs 1,5 proc. dabar galės svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. Kai kuriems žemės savininkams toks sprendimas mokesčius gali išauginti nuo keliasdešimties iki šimto kartų.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje patvirtintas 0,3% tarifas nuo rinkos vertės bus taikomas gyvenamosios paskirties žemei, 0,4% – komercinės, pramoninės ir sandėliavimo sklypams. Nenaudojamų žemės sklypų savininkai turės mokėti 3 proc. nuo turto rinkos vertės.

Į apleistų sklypų kategoriją patenka žemės sklypai, kuriuose pastatai nebus nugriauti per metus nuo leidimo gavimo dienos. Taip pat jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba, jeigu leidimas buvo išduotas, gyvenamosios statybos projektas nebaigtas per trejus, o komercinis – per dvejus metus.

Toks savivaldybės noras tvarkyti miestą ir mažinti apleistų sklypų skaičių – sveikintinas, tačiau dėl NT rinkos inertiškumo ir cikliškumo dalis pereinamųjų laikotarpių gali pasirodyti per trumpi įgyvendinti visus numatytus reikalavimus vystytojams. Nes tokių procesų išjudinimas pirmiausia priklauso nuo ekonominės padėties ir biurokratinių kliūčių.

Skaudžiausiai tokie mokesčiai atsilieps tiems, kuriems ši našta išaugs labiausiai, taip pat stokojantiems lėšų pabaigti projektus ir bankams, kurie sukaupę įkeisto skolininkų turto.

Vilniaus savivaldybės žemės mokesčių tarifai nuo 2013 m. :
0,3 proc. už gyvenamosios paskirties sklypus
0,4 proc. už komercinės, pramoninės ir sandėliavimo paskirties žemę
3   proc. už nenaudojamus žemės sklypus

 Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius