Robertas Dargis, LNTPA ir LPK prezidentas
Lietuvos banko sprendimas reguliuoti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų veiklą ir skolinimosi mastą yra sveikintinas. Gaila, tokio aktyvumo nebuvo prieš aštuonerius metus, kada nevaldoma srove iš užsienio bankų į Lietuvą sutekėjo apie 70 mlrd. litų.
Neveiklumo padariniai anuomet privedė prie krizės, kuri Lietuvą būtų ištikusi ir be pasaulinės ekonomikos konteksto. Pinigų jūra, pavyzdžiui, seną butą Lazdynuose, jame nepakeitus visiškai nieko, pabrangino nuo 60.000 iki 360. 000 litų.
Šiandien Lietuvos banko (LB) aktyvumą reikia tik sveikinti – rizikas būtina valdyti, temperatūras matuoti, skolinimą griežtinti, bet negalima virsti į kitą kraštutinimą ir visus seikėti vienu filtru: atnaujinti Atsakingojo skolinimosi nuostatai ne tik apsaugo bankus nuo didesnės rizikos, bet ir jaunus žmones – nuo pirmojo būsto.
LB vadovai yra teisūs sakydami, kad rinka tokio jų sprendimo nepajus. Tokio sprendimo padarinių nepajus ir vystytojai, nes trys ketvirtadaliai būsto sandorių įvyksta be skolintų pinigų. Tik vienas iš keturių perka skolintomis lėšomis ir dažniausiai tai yra tie jauni žmonės, kurie, bandydami susikurti gyvenimą, sveria visas galimybes.
Banko priimtas sprendimas trumpinti paskolos terminą nuo 40 iki 30 metų apsunkins būtent šių – jaunų ir perspektyviausių įžengimą į būsto rinką. Pridėjus privalomą 15 proc. įnašą praktiškai tai reiškia, kad jaunas specialistas yra pasmerktas nuomai, kuriai, dėl skaidrumo stokos, nėra nei rimtos komercinės, nei municipalinės konkurencijos. Taip valstybė negauna beveik jokių pajamų, pralaimime ne tik mokesčius į biudžetą, bet ir civilizuotą nuomos rinką bei galimybes verslui.
Jau ne tik verslas, bet ir politikai pripažįsta, kad viena pagrindinių Lietuvos problemų yra demografija, nuo kurios priklauso ekonomikos augimas ir šalies patrauklumas. Trūksta ne tik veržlių talentų ar išskirtinių specialistų, jaunų žmonių nusekimas regionuose toks akivaizdus, kad daugumoje rajonų ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius 80 proc. Vargu, ar galima galvoti apie tokios vietos patrauklios investuotojams ar išsilavinusiems specialistams.
Pats LB vadovas Vitas Vasiliauskas yra prieš kelerius metus taikliai pastebėjęs, kad būsto neįperkamumas – viena iš pagrindinių jaunimo emigracijos priežasčių. O LB sprendimas prisidėjo prie to, kad jauniems žmonėms, kuriems sulaikyti kuriamos viena strategija po kitos, nuosavo būsto idėja nutoltų dar labiau.
Nors būsto įperkamumas šiuo metu šiek tiek auga – pirmiausiai dėl itin žemų palūkanų, šiek tiek augančių atlyginimų ir aukštos pasiūlos, tačiau šis nedidelis skirtumas neakumuliuoja sumenkėjusių galimybių išsimokėti už būstą per trumpesnį laiką.
Nuomos pajamingumas Vilniuje siekia apie 5 proc., tai rodo, kad pirkti nuosavą būstą šiandien pigiau, nei nuomotis. Tokiame kontekste Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra pateikusi pasiūlymą svarstyti galimybes supaprastinti skolinimosi sąlygas jaunimui, pavyzdžiui, iki 30 m. amžiaus, perkant ne brangesnį nei 75.000 EUR būstą.
Atsakingas skolinimasis yra labai svarbus matuojant rinkos temperatūrą, bet čia negalima nuskandinti dar didesnės problemos – jaunimo motyvacijos likti savo šalyje.
Daugiau informacijos
LNTPA komunikacijos vadovė
Justina Juršytė
justina@lntpa.lt