Tradiciniame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitikime buvo aptarta Vilniaus strategija iki 2030 m., sostinės Bendrojo plano viešinimo ir tvirtinimo eiga bei kiti miestiečiams ir verslo bendruomenei aktualūs klausimai.
Bendrasis planas bus viešinamas iš naujo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pirmadienį paskelbė, kad nutraukia ruošiamo Vilniaus bendrojo plano tikrinimą ir lauks, kol savivaldybė pakoreguos dokumentą pagal inspekcijos pateiktas pastabas. Anot inspekcijos, visuomenei viešinimo metu buvo pateikti ne visi sprendiniai.
Susitikimo su LNTPA nariais metu miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad Bendrasis planas bus viešinamas iš naujo, o sprendiniai keičiami nebus. Nauja viešinimo procedūra gali užtrukti apie porą mėnesių, o procesas iki patvirtinimo – pusmetį.
LNTPA valdybos narė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė atkreipė dėmesį, kad Bendrajame plane yra ir daugiau sąvokų, kurios neatitinka įstatymų, ne vien tos, kurias savo išvadose nurodė VTPSI. Pavyzdžiui, aukštų skaičiavimo tvarka pagal Statybos įstatymą ir poįstatyminius aktus yra kitokia nei aptarta Bendrajame plane.
„Būtų geriau, jeigu šis klausimas būtų išspręstas iš karto ir neužsisuktų dar vienas derinimo ratas dėl nesuderintų sąvokų“, – sakė LNTPA valdybos narė.
Advokatė taip pat atkreipė dėmesį, kad Bendrajame plane numatytas konkretus 100 EUR / kv. m. mokestis už naujų objektų vystymą tam tikrose miesto dalyse, nors Konstitucija sako, kad „mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“.
„Rekomendacinius, socialinio konsensuso pagrindu mokamus mokesčius galima nustatyti miesto tarybos sprendimu, nepaverčiant Bendrojo plano teisinių atakų taikiniu. Ypač, kai Konstitucija numato, kad mokesčius nustato įstatymai“, – sakė A. Mudėnaitė.
Siūlyta miesto vadovams pamėginti sutarti su Kultūros ministerija, kad ji įsakymu nustatytų, jog patvirtintus Bendrąjį planą, Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Vilniaus Senamiesčio Reglamentas (VSAR) būtų taikomas tik tiek, kiek jis neprieštarauja Bendrojo plano paveldosauginės dalies sprendiniams. Kitu atveju Bendrojo plano dalys, kurios Senamiestyje nesusiformavusių ar pakitusių urbanistinių struktūrų teritorijose numato šiek tiek liberalesnius sprendinius nei 2003 m. parengtas VSAR, liks bevertės ir kels painiavą.
M. Pakalnis argumentavo, kad mokestis numatytas plėtrai sovietiniuose rajonuose, kur investicijos dėl išvystytos infrastruktūros sąlyginai pigios, tačiau plėtros sovietmečiu statytuose rajonuose atveju būtų būtina tobulinti greta esančią infrastruktūrą. Anot vyriausiojo architekto, apmokestinant plėtrą senuosiuose rajonuose tikimasi skatinti konversijas mieste.
M. Pakalnis paaiškino, kad su Kultūros paveldo departamentu aptarta, jog VSAR ir daugybė kitų veiklą Senamiestyje skirtingai reglamentuojančių dokumentų baigs galioti patvirtinus Vilniaus Senamiesčio ir jo apsaugos zonos specialųjį planą. Kada jis bus parengtas ir patvirtintas – neaišku, nes rengimas prasidėjo dar 2007 m. ir pastaraisiais metais yra sustojęs. Jei paveldo apsaugos institucijos šio plano ir toliau nerengs, Savivaldybė svarstys galimybę Senamiesčio teritorijai parengti detalųjį planą.
Parkavimo zonos bus peržiūrėtos
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius susitikimo metu minėjo, kad pasiteisino dabar taikomas parkavimo vietų arčiau miesto centro mažinimas. Tai viešai yra pripažinusi ir savivaldybė, todėl praėjus jau 3 metams po paskutinio zonavimo, tikslinga vėl siekti teritorijų peržiūrėjimo, atsižvelgiant ir į per tą laikotarpį patvirtintą Vilniaus Darnaus judumo planą.
Pasak M. Pakalnio, artimiausiu metu ketinama keisti ir parkavimo normatyvus, praplečiant esamas zonas ir įvedant kompensavimo priemones už alternatyvaus judumo skatinimą: įrengiant krovimo stoteles elektromobiliams, dviračių saugojimo, dalijimosi automobiliais vietas.
„Dabar analizuojame kitų miestų patirtis ir matome, kad ne visiems tai pasisekė“, – sakė M. Pakalnis pabrėždamas, kad pirmajame plane lieka Bendrojo plano tvirtinimas, o parkavimo zonų keitimas bus svarstomas vėliau.
Vilniaus architektas pažymėjo, kad miestas taip pat palankiai nusiteikęs dėl alternatyvos – bendramiestinio parkavimo įrengimo už sklypo ribų.
„Mes suprantame, kad reikia kuo daugiau parkavimo vietų, kuriomis naudotųsi kuo daugiau skirtingų žmonių“, – susitikimo metu sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Anot jo, šiuo metu savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ yra pavesta labiau integruoti esamas parkavimo vietas, kad jos būtų prieinamos daugiau vairuotojų.
Bus rekonstruojamos Krokuvos ir Kernavės gatvės
Susitikimo metu aptartos ir centrinio verslo rajono susisiekimas. Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, bus rekonstruojamos Krokuvos ir Kernavės gatvės, greta bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, tačiau eismo intensyvumo augimas jomis neplanuojamas, taip pat turėtų atsirasti jungtis Lvovo g. ir Konstitucijos pr.
Šiaurinėje miesto dalyje planuojamai Šiaurinei gatvei šiuo metu rengiamas techninis projektas, kitais metais planuojami rangos pirkimai.
Prioritetinėse zonose plėtra galės būti koordinuojama greičiau
Susitikimo metu buvo iškeltas klausimas, kad savivaldybei būtų verta turėti Plėtros organizatorių – struktūrą, jungiančią visus su miesto plėtra dirbančius padalinius ir veikiančią vieno langelio principu – taip efektyvinant biurokratines procedūras.
R. Šimašius patvirtino, kad po neseniai vykdytos administracijos reformos daugiau pokyčių nenusimato, bet galimi atskirų prioritetinių vietų, kuriose daugiau plėtros iššūkių ir siekiama operatyvumo, koordinavimo pokyčiai.
Vilniaus strateginis planas 2030 m.
Pristatydamas Vilniaus strategiją iki 2030 m. miesto meras teigė, kad pagrindinis Vilniaus tikslas – sukurti veržlų, sumanų ir sklandžiai veikiantį miestą gyventojams bei verslui.
„Turime atsikratyti seno stereotipo, kad esame sankryža tarp Rytų ir Vakarų. Mes esame kryžkelėje, bet iš tiesų sankryža yra ta vieta, kur niekas nenori būti (…) turime siekti būti susitikimų vieta, uostu, bet ne kryžkele“, – sakė R. Šimašius.
Anot jo, visi investuotojai orientuojasi į talentingus žmones, o jiems patrauklus miestas pirmiausia turi būti veržlus ir veikti sklandžiai, be trikdžių. Pokyčiai būtų matuojami kelionių mieste trukme, gyvenimo kokybe ir gyventojų laimės indeksu.
Tikimasi, kad strateginis ir veiksmų planai galėtų būti patvirtinti iki kitų metų vidurio.
