Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) prašo Vilniaus miesto Tarybos susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų tvirtinant Vilniaus „Architektūrinės kalvos“ dešiniajame Neries krante formavimo gaires. Savivaldybės užsakymu parengtos minėtos gairės LNTPA kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo. Asociacijos pozicijai pritaria ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Dalis nekilnojamojo turto plėtotojų jau rengia ieškinius prieš savivaldybę ir ruošiasi teismams. Ir ne tik dėl minėtų gairių, bet ir dėl kitų savivaldybės veiksmų ar neveikimo.
Savo rašte, atsakydami į asociacijos užklausą, Aplinkos ministerija konstatavo, kad, pagal Architektūros įstatymą, savivaldybės parengtose gairėse negali būti nustatomi papildomi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Be to, gairės negali atitikti vertinimo dokumento statuso, kuris būtų taikomas savivaldybei vertinant, ar tam tikri statinių, urbanistinių kompleksų ar kraštovaizdžio objektų sprendiniai atitinka Architektūros įstatyme įtvirtintus privalomus architektūros kokybės kriterijus.
„Gairės yra priemonė, kuri padeda įvertinti minėtų sprendinių atitiktį privalomiems Architektūros įstatymo reikalavimams. Teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomojo pobūdžio rodikliai. Tokie rodikliai Gairėse negali būti nustatomi,“ – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme asociacijai.
Atsižvelgiant į dabar galiojančią tvarką, gairės parengtos nesilaikant jokių teisės aktų reikalavimų. Tad savivaldybei ir miesto tarybai patvirtinus gaires, būtų sudarytas pagrindas nustatyti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ne teritorijų planavimo dokumentais – tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus.
„Apie kokią teisinę kultūrą galime kalbėti, kai jau ne pirmą kartą susiduriame su dabartinės Vilniaus miesto valdžios teisinio nihilizmo apraiškomis? Vis tik norime tikėti, kad sostinės mero ir jo komandos garsiai įvardintas siekis išgirsti ir atliepti miesto bendruomenių lūkesčius neliks tik deklaratyvių pasižadėjimų antraštėse.
Verslo bendruomenė teigiamai vertina savivaldybės siekį sukurti architektūros kokybės kriterijų vertinimo sistemą. Bet įgyvendinkime tai pagal įstatymų nustatytą tvarką, teisės aktais numatytus reikalavimus, o ne pasiklydę teisiniuose užribiuose,“ – kalba LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad savivaldybei pateikus, o miesto tarybai pritarus gairėms, bus sukurti nepagrįsti papildomi dešiniojo Neries kranto teritorijos naudojimo reikalavimai, taip išvengiant privalomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir (ar) keitimo procedūrų vykdymo.
Asociacijos turimais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia gaires padaryti privalomomis vertinant numatomų statyti statinių architektūros kokybę minėtoje teritorijoje.
„Pasiekusi šiuos tikslus, Vilniaus miesto savivaldybė ne tik priimtų neteisėtus veiksmus, bet ir nuskriaustų miestą finansiškai – būtų sustabdytos reikšmingų apimčių investicijos, kurios yra suplanuotos minėtoje Vilniaus teritorijoje.
Jau dabar miesto valdžia turi jausti atsakomybę, kad nesilaikydama nuoseklios miesto urbanistinės plėtros ir nuolat kurdama teisiškai nepagrįstus naujus reikalavimus, stumia verslus veiklą perkelti į prognozuojamas ir subalansuotas rinkas, tokias kaip Lenkija, Latvija, Čekija, Ispanija ir kitas,“ – teigia M. Statulevičius.
LNTPA vadovas pažymi, kad itin svarbią reikšmę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūroje sudaro sprendinių supažindinimas su visuomene ir jos įsitraukimas į teritorijų planavimą. Patvirtinus minėtas gaires, tinkamas visuomenės įsitraukimas nebūtų užtikrintas.
„Gairių suformavimo pagrindu yra savivaldybės užsakymu atlikta Urbanistinė studija, kurioje pateikiama jos rengėjų vizija, kaip turi atrodyti architektūrinė kalva. Labai tikėtina, kad kiti šios teritorijos studijos rengėjai turėtų dar kitokią viziją, kaip turi atrodyti Neries dešinysis krantas.
Asociacijos vertinimu, šios teritorijos planavimas turi vykti laikantis nustatytų teritorijos planavimo reikalavimų ir tvarkos, bet ne pagal subjektyvų tam tikrų asmenų įsivaizdavimą,“ – įsitikinęs LNTPA vadovas M. Statulevičius.
Kaip minėta, teisės aktų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus.
Atitinkamai Neries šiaurinės pakrantės vystymo tikslai, įvardinti Urbanistinėje studijoje, turi būti nustatyti įvertinus šiuos poreikius. Tačiau minėtoje studijoje tik pateikiamas būsimo užstatymo modeliavimas ir siūlymas, kokį jį įsivaizduoja šios studijos rengėjas. Ir ši subjektyvi vizija tampa pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei formuoti gaires, pagal kurias būtų neapgrįstai sukuriami papildomi tam tikros teritorijos naudojimo reikalavimai.