Kasmetinė vystytojų apklausa parodė, kad šiemet 45 proc. visų apklaustųjų investicijoms patraukliausiu laiko komercinį nekilnojamąjį turtą, pernai taip manančių buvo beveik tris kartus mažiau. Bendras nuotaikų rodiklis sumažėjęs iki 63 nuo 78 praėjusiais metais, kas rodo nuosaikią plėtrą.
Gyvenamasias statybas kaip patraukliausią sektorių investicijoms šiemet mato tik 19 proc. apklaustųjų, pernai taip įsitikinusių buvo 54 proc.
Tokį verslo dėmesio perkėlimą į biurus galima nesunkiai paaiškinti: gyvenamojo būsto pasiūla šiuo metu beveik rekordinė, o biurų stinga. A klasės biurų šiuo metu Vilniuje yra apie 2 proc., B klasės – apie 8 proc. Ieškantys didelių plotų A klasės biuruose turi planuoti metus-dvejus į priekį, kai bus baigtos dabartinės statybos.
Tai, kad dominuojanti kryptis yra komercinis NT, rodo, kad neverta pernelyg nerimauti dėl gyvenamojo būsto per didelės pasiūlos. Tai lemia kelios priežastys: vystytojai aiškiai dairosi į kitus sektorius, todėl naujų projektų pasiūla turėtų po truputį mažėti, tuo pačiu augant darbo užmokesčiui ir esant mažoms skolinimosi palūkanoms gyventojai turės papildomą paskatą skolintis.
Prieš metus priimtas naujasis Teritorijų planavimo įstatymas vystytojams sumažino biurokratinių procedūrų skaičių. Todėl prieš patvirtinant šią koncepciją buvo delsiama pradėti naujus projektus, nuo pernai skubama jų pasiūlyti, nes nuo kitų metų įsigaliosiantys reikalavimai statyti A klasės būstą statybas dar labiau išbrangins. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad A klasės būstas dėl papildomų vėdinimo, šildymo ir kitų reikalavimų gali brangti 10-15 proc. Vadinasi, dabar pastatyti pigesni būstai gali tapti patrauklesni tiems, kurie pirmenybę teikia kainai.
Svarbiausias kriterijus – kaina
Nors analitikai šiemet prognozuoja aukso amžių prestižinės klasės būstui, tačiau daugumai pirkėjų dominuojančiu kriterijumi turėtų būti kaina (92 proc. apklaustųjų rinkosi tokį atsakymą), pernai 97 proc. atsakiusiųjų pirmenybę teikė vietai ir tik paskui kainai.
Pusė apklausos dalyvių nurodė, kad pirkėjams svarbi vystytojo reputacija ir patirtis. Mūsų akimis, šis kriterijus turėtų tik stiprėti, nes šiuo metu rinkoje didesnę dalį būsto siūlo pirmakarčiai statytojai.
Pernai NT rinkai daugiausia įtakos turėjo ekonominė padėtis ir Ukrainos įvykiai
Jeigu 2014 m. didelių kliūčių NT plėtrai verslas nematė, nebent fragmentiškai minėjo ekonomikos smukimą ar kilsiančias kainas, tai neprognozuojami geopolitiniai įvykiai, pirmiausia konfliktai Rytų Ukrainoje parodė, kad per kelis mėnesius situacija gali kardinaliai pasikeisti. Būtent pastaruosius įvykius NT verslas ir laiko didžiausia kliūtimi NT plėtrai 2015m., kaip ir su tuo susijusį ekonomikos smukimą bei blogėjančius gyventojų bei verslo lūkesčius, euro įvedimui pirmą vietą skyrė tik 11 proc. apklaustųjų, gyventojų lūkesčius, kaip svarbiausią faktorių, įvardino 7 proc.
Palyginti su pernai, šiemet reikšmingai susitraukė darbų apimčių bei darbų užsakymų prognozavimas ir tai lėmė, kad įmonių pajėgumai tapo ta varomąja jėga, kuri labiausiai palaikys NT rinkos plėtrą 2015 metais. Kaip ir pernai, šiemet planuojamas darbuotojų skaičiaus augimas yra žemesnis už bendrą NT lūkesčių indeksą, tačiau vis tiek yra augimo zonoje
Lietuvos Nekilnojamojo turto vystytojų lūkesčių indeksas – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir naujienų agentūros BNS skaičiuojamas išankstinis makroekonominis indikatorius, leidžiantis prognozuoti Lietuvos NT vystytojų rinkos būklę metams laiko. Indeksas skaičiuojamas pagal Markit Economics standartą, jį papildant NT aktualiais klausimais. Indekso reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų. Jei lūkesčių indekso reikšmė yra mažesnė nei 40 punktų, artimiausiu metu NT rinkoje galima tikėtis recesijos. Jeigu indekso reikšmė svyruoja tarp 40 ir 50 punktų, galima teigti, kad NT sektoriuje vyrauja neapibrėžtumo nuotaikos ir galima tikėtis stangnacijos. Reikšmė, viršijanti 50 punktų ribą, rodo, kad NT rinkoje artimiausiu metu vyraus augimo tendencijos, kurios prisidės ir prie viso Lietuvos ūkio augimo. Tyrimą sausio 9-26 dienomis atliko SIC, apklausta 40 vystytojų.
Daugiau informacijos:
Justina Juršytė, LNTPA Komunikacijos vadovė
Mob. (8 682) 34551,
El. p. justina@lntpa.lt