„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 2,6% (2022 metų birželį buvo fiksuojamas 2,9% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,3% (2022 metų birželį metinis augimas siekė 21,2%).
2022 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.381 Eur (+73 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8%, 2,1%, 1,0% ir 1,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.615 Eur (+28 Eur/m²), 1.527 Eur (+32 Eur/m²), 1.040 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.025 Eur (+13 Eur/m²).
Per metus (2022 metų liepos mėnesį, palyginti su 2021 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,2%, Kaune – 20,9%, Klaipėdoje – 16,7%, Šiauliuose – 17,5% ir Panevėžyje – 17,2%.
„Naujausi duomenys rodo, kad būsto rinkos aktyvumas šalyje ir toliau išlieka pastebimai žemesnis nei praėjusiais metais, tačiau bendras susidomėjimas būstu yra vis dar yra aukštame lygyje. Ypač tai matoma iš kylančių būsto kainų, kurios rodo besilaikančias tvirtas būsto pardavėjų pozicijas tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje. Tačiau metų eigoje galime sulaukti daugiau pesimistiškų nuotaikų šalies būsto rinkoje, kadangi jau šiuo metu tiek šalies verslas, tiek gyventojai susiduria su įvairiais ekonominiais iššūkiais. Tą signalizuoja ir palaipsniui prastėjančios gyventojų nuotaikos.
VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą Lietuvoje įsigyta beveik 3.000 butų arba 17% mažiau nei 2021 metų liepą. Įvertinus tai, kad 2021 metais šalies būsto rinka pasižymėjo rekordiniu rinkos aktyvumu, dabartinis rinkos aktyvumas vis dar išlieka aukštas. T. y. jis sugrįžo į 2019-2020 metų lygį (lyginant su tų metų liepos mėnesiu). Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 metų liepą smuko 1 procentiniu punktu iki minus 12 ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2020 metų balandžio mėnesio (pirmosios koronaviruso pandemijos bangos).
Akivaizdu, kad dabartinių geopolitinių ir ekonominių iššūkių aplinkoje, gyventojai vis pesimistiškiau vertina tiek savo finansinės padėties, tiek šalies ūkio raidos perspektyvas. O išliekant rekordiškai aukštoms būsto įsigijimo, įrengimo ar jo išlaikymo kainoms, dalies žmonių galimybės būstą įsigyti bei jį išlaikyti prastėja. Ypač tai aktualu naujos statybos butų segmente, kuriame kainos pastaruoju metu augo sparčiau nei senesnės statybos. Todėl tikėtina, kad metų pabaigoje bendras rinkos aktyvumas gali dar labiau susitraukti, o erdvės būsto kainų augimui bus vis mažiau“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.