Pokyčiai skolinantis būstui: Kaip reaguoti?

Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali paskatinti dalį ketinančių skolintis vartotojų rinktis mažesnius būstus, taip pat aktyviau taupyti bei ieškoti galimybių sumažinti kredito įmokas, teigia NT ir finansų rinkos ekspertai.

Maksimalus būsto kredito terminas trumpėja. Daliai ketinančių skolintis vartotojų tai reiškia didesnes mėnesio įmokas už tas, kurios būtų pagal ankstesnę tvarką. Tačiau įmokos dydį lemia daugiau kriterijų nei sutarties terminas. Todėl vartotojams svarbu žinoti, iš ko susideda kredito kaina bei kas padeda išsiderėti palankesnes kredito sąlygas.

„Nemažą dalį kredito kainos sudaro palūkanų marža, kurią bankai nustato pagal kliento rizikingumą. Gerai įvertintam klientui taikoma žemiausia marža, o prastai – aukštesnė. Gerai įvertintas klientas per sutarties laikotarpį sumokės 9-12 tūkst. EUR mažiau palūkanų už įvertintą prastai. Vienas iš svertų derantis dėl palūkanų maržos yra kredito istorija. Jei kredito istorija gera, vartotojas pretenduoja į žemesnę maržą ir taip sutaupo. Todėl įsigaliojus atnaujintai atsakingo skolinimo tvarkai poreikis rūpintis savo kredito istorija išauga“, – dėsto Anatolijus Kisielis, kredito istoriją kaupiančio kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujos skolinimosi taisyklės sumažins vidutines pajamas uždirbančiųjų galimybes įsigyti būstą.

„Paskolos termino trumpinimas reiškia didesnes kasmėnesines įmokas. Kartais, sumažėjus pajamoms, dalis vartotojų prasiilgina paskolos laiką, kad galėtų sumažinti kasmėnesinius įsipareigojimus ir taip sutaupyti sunkiu metu. Tačiau Atsakingojo skolinimo nuostatus sugriežtinus, tokios manevro laisvės sumažėja.  Dabar skaičiuojama, kad vidutinį atlygį uždirbantis žmogus pradiniam įnašui turi taupyti daugiau nei dešimtmetį, kad įsigytų 45 kv. m. naujos statybos būstą miesto pakraštyje. Pridėjus išaugusias įmokas, būsto pirkimas tampa dar sudėtingesnis. Įsigaliojusios taisyklės reiškia, kad būstą reikia rinktis dar atidžiau ir vertinti ne tik kainą, bet išlaikymo kaštus, ir galimybes būstą parduoti ateityje“,- sako M. Statulevičius.

Arnas Markevičius, finansų konsultavimo įmonės „M Capital” vadovas, primena, kad nors Atsakingo skolinimo nuostatai yra skirti finansų įstaigoms, tačiau juose naudingų patarimų sau gali rasti ir vartotojai.

Kaip antai, potencialus paskolos gavėjas turi įsivertinti savo galimybes mokėti paskolos įmokas pagal vidutines kredito palūkanas, ne dabartines, kurios yra rekordiškai žemos.

„Vienas svarbiausių mano duodamų patarimų gyventojams yra treniruotis. Šeima ar pavienis asmuo kiekvieną mėnesį bent pusmetį turi išbandyti save atsidėdami tam tikrą sumą ir stebėti, kaip jaučiasi patirdami tokias išlaidas. Vėlgi, tokia išlaidų simuliacija turi atsižvelgti į vidutines palūkanas, o ne mažiausias. Kodėl tą reikia daryti? Atsakymas paprastas. Taip jaustis, greičiausiai, teks keliasdešimt ateinančių metų”, – sako A. Markevičius.

***

Gerbiami žurnalistai, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, kreditų biuras „Creditinfo“, bendrovės „M Capital“ ir „Talentų namai“ birželio 29 d.rengia konferenciją apie būsto kreditus „Svajonių būstas“. Užsiregistravusiems į konferenciją žurnalistams įėjimas su žurnalisto pažymėjimu nemokamas. Daugiau informacijos apie konferenciją ir registracija www.vakarokonferencija.lt

 

Daugiau informacijos

LNTPA komunikacijos vadovė
Justina Juršytė
justina@lntpa.lt