Š. m. sausio 31 d. vykusiame asociacijos inicijuotame LNTPA valdybos narių susitikime su LR finansų ministre Ingrida Šimonyte aptartos šiuo metu aktualiausios vystytojams mokestinės sistemos temos bei būdai kaip efektyviai valdyti valstybės turtą ir panaudoti privataus sektoriaus iniciatyvas viešųjų projektų įgyvendinimui.
Ministrė buvo informuota apie LNTPA kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija inicijuotą ir parengtą LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio pagrindiniai projekto tikslai yra pakeisti egzistuojančią išskaidytą nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, kai žemė ir kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami pagal atskirus teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą), kurie, kartu su lydimaisiais teisės aktais, nustato skirtingus apmokestinimo principus bei taisykles. Pagrindinius projekto principus pristatęs asociacijos mokesčių sistemos ir monopolinių įmonių įkainių darbo grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis pažymėjo, kad asociacija jau eilę metų pasisako už vieningą nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą su nuoseklia ir skaidria mokesčio baze. Ministrė pažymėjo, kad pateiktas projektas būtų svarstomas ir vertinamas ministerijos specialistų, taip pat sutiko kad toks įstatymas įvestų nuoseklumo ir aiškumo nekilnojamojo turto apmokestinimą. Ji atkreipė dėmesį į tokius atvejus, kuomet žemės ir ant jos esančių statinių savininkai skirtingi ir kitus atvejus kuomet tokio įstatymo taikymas galėtų tapti apsunkintas. Buvo sutarta bendradarbiauti, ir pateikus projektą, tęsti diskusijas dėl jo nuostatų.
Asociacijos vadybos pirmininkas Robertas Dargis, kalbėdamas apie kitą nekilnojamojo turto vystytojus, pramonės įmones ir visus žemės sklypų savininkus paliesiantį teisės aktą – LR žemės mokesčio įstatymo naują redakciją, kurią LR Seimas priėmė dar gruodžio mėnesį, atkreipė dėmesį į šiuo teisės aktu suteiktą galimybę savivaldybėms savo nuožiūra nusistatyti tvarką ir diferencijuoti atskiriems sklypams taikomus mokesčio tarifus. Asociacijos vadovo teigimu, galimi atvejai, kuomet savivaldybės nustatys maksimalius, iki 4 proc. sklypo rinkos vertės mokesčio tarifus, galimai neįvertinus ir neatsižvelgus į faktines sklypo naudojimo ar nenaudojimo pagal paskirtį aplinkybes. Siekiant supažindinti vietos valdžios atstovus su naująją žemės mokesčio diferencijavimo tvarka, susitikimo metu sutarta artimiausiu metu rengti bendrą asociacijos narių, kitų asocijuotų verslo organizacijų, ministerijos ir didžiųjų šalies savivaldybių atstovų susitikimą-diskusiją, dalyvaujant pačiai ministrei ir savivaldybių merams, kuriame būtų aptartos savivaldybių numatomos rengti mokesčio taikymo tvarkos ir galimi jų pavojai žemės savininkams ir investuotojams.
Susitikime paliestas ir verslo įmonių veikloje nenaudojamo gyvenamosios paskirties turto apmokestinimas nekilnojamojo turto mokesčiu. Asociacijos valdyba pažymėjo, kad klausimas iki šiol nėra išspręstas įstatymo lygmenyje – tik palikta teisė savivaldybėms savo biudžeto sąskaita šį mokestį mažinti arba nuo jo atleisti. Iki šiol tik Klaipėdos miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą sumažinti mokestį tokiam turtui. Neparduoto, bet tinkamu naudoti pripažinto gyvenamosios paskirties turto apmokestinimo problema išlieka opi, kadangi tokių 2007-2011 m. pastatytų būstų skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudaro apie 2500 vnt. Sutarta šį klausimą toliau svarstyti kartu su vieningo nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektu.
Taip pat plačiau aptarta viešosios ir privačios partnerystės projektų (VPP) vykdymo iniciatyva. Asociacijos VPP darbo grupės vadovas Juozas Zykus pažymėjo užsienio šalių patirtį efektyviai panaudojant privataus sektoriaus lėšas viešųjų infrastruktūros objektų kūrimui. Išsakytas pasiūlymas biudžeto lėšas stambių valstybės infrastruktūros objektų statybai naudoti tik tais atvejais, kai privatus partneris tokio projekto nesutinka finansuoti ar dalyvauti bendroje veikloje su viešuoju partneriu vystant tokį objektą. Ministrė pažymėjo, kad tokia iniciatyva gali būti svarstytina, tačiau pastaruoju metu tik kelių infrastruktūros projektai gali būti laikytini stambiais ir įdomiais privataus kapitalo dalyvavimui šiuo principu, kadangi didžioji dalis valstybės investicijų programos lėšų skiriama tęstinių projektų ir smulkių viešųjų objektų finansavimui.
Asociacijos pasiūlymai ministerijai bus pateikti raštu, kartu siūlant asociacijos atstovams dalyvauti ministerijos inicijuojamose darbo grupėse nekilnojamojo turto ir kitų aktualių mokestinių klausimų svarstymams.