Regionų administracinis teismas lapkričio 13 dieną priimtu sprendimu visiškai tenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 12 d. potvarkį Nr. 955-208/24, kuriuo buvo nustatytas perteklinis, negu įstatymuose numatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros.
Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo 2024 m. balandžio 10 d. siūlymą panaikinti potvarkį. Siūlymą panaikinti potvarkį Vyriausybės atstovas teikė išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos persiųstus 2024 m. kovo 6 d. Lietuvos architektų rūmų (LAR) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) skundus.
Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Algimanto Pliučo, Vilniaus miesto mero potvarkiu buvo siūloma nustatyti perteklines, teisės aktuose nereglamentuojamas ir nenumatytas procedūras asmenims, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) leidimą šalinti medžius. Potvarkis ir didelė dalis jame suformuluotų nuostatų ir reikalavimų akivaizdžiai viršija savivaldybės merui teisės aktais priskirtą kompetenciją statybos ir teritorijų planavimo srityje. Todėl teismo sprendimas yra savalaikis bei atstato įstatymuose numatytą balansą ir apsaugo viešąjį interesą.
LAR pirmininkui antrina ir LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pažymėdamas, kad gerų tikslų negali siekti neteisėtomis priemonėmis. Asociacijos vadovas dar metų pradžioje atkreipė dėmesį, kad minėtos rekomendacijos, kurias patvirtino meras, ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus, vietos savivaldos įstatymą, bet ir viršija paties mero kompetencijos ribas, nustatant naujas vystytojams privalomas ir kituose teisės aktuose nenumatytas pareigas. Būtent tai ir patvirtina teismo sprendimas.
Asociacijos vertinimu, minėtu potvarkiu savivaldybė kuria prielaidas perteklinėms procedūroms rastis, didina savo darbuotojų krūvį. Be to, patvirtintos rekomendacijos augina korupcijos Vilniaus savivaldybėje atsiradimo riziką, nes numatytos procedūros nėra aiškiai apibrėžtos ir galutinis jų taikymo rezultatas priklausys nuo subjektyvaus specialisto vertinimo.
Architektų ir NT plėtotojų bendruomenės pažymi, kad supranta Vilniaus miesto savivaldybės tikslus ir iš esmės pritaria, jog būtina siekti želdynus saugoti ir puoselėti. Vis dėlto, norėdami įgyvendinti šio bendro intereso apsaugą, negalime paneigti visų kitų pamatinių teisinės valstybės principų (įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, pagrįstų lūkesčių ir kt.).
Teismo vertinimu, pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais.
Vietos savivaldos įstatyme reglamentuotas baigtinis mero įgaliojimų sąrašas, kuriame nėra nurodyta, kad meras turi teisę tvirtinti rekomendacijas, kuriomis nustatomos papildomos medžių apsaugos priemonės projektams, kuriuose yra planuojamas medžių šalinimas. Tuo pagrindu teismas konstatavo, jog potvarkiu patvirtindamas rekomendacijas Vilniaus miesto meras peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas.
Nuotrauka iš oficialios Vilniaus miesto savivaldybės svetainės www.vilnius.lt