Tikroji savivalda reiškia ne tik efektyviai veikiančią miesto savivaldos administraciją, bet ir aktyvias bendruomenes. Paskutiniai metai parodė, kad miestai vis dažniau ir vis labiau dryksta, naujose gyvenvietėse trūksta darželių, mokyklų ar viešojo transporto, o šias problemas geriau pavyksta spręsti organizuotoms ir aktyvioms bendruomenėms.
Anot VGTU docentės Dalios Bardauskienės, vienu didžiausiu rūpesčiu paskutiniais metais tapo iš miestų bėgantys gyventojai: rajonuose sparčiai ir noriai kuriasi naujos gyvenvietės, tačiau savivaldai neužtenka lėšų visas jas aprūpinti kokybiška infrastruktūra: keliais, vaikų darželiais ir mokyklomis, apšviesti gatves ir pan.
„Jauni darbštūs žmonės išsikelia į miesto pakraščius (vidurkis – 35 m.), centre lieka vyresni gyventojai. Senamiestyje gyvena kiek daugiau jaunimo, bet miegamuosiuose rajonuose dominuoja vyresnio amžiaus žmones. Dėl to tampame automobilių fanais- kasdien reikia ne tik patiems važiuoti į darbą iš priemiesčių, bet ir vežioti vaikus į mokyklą, būrelius“, – penktadienį Balsiuose vykusiuose mokymuose „Valstybės urbanistinė politika“ sakė D. Bardauskienė.
Anot jos, tik 40 proc. gyventojų naudojasi viešuoju transportu. O automobilių turime vieni daugiausia Europoje. Lietuvoje yra 1,2 mln. automobilių, kurių amžiaus vidurkis – apie 14 m.
„Stichiška gyvenviečių plėtra yra vienas iš didžiausių rūpesčių“, – sakė ir Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Anot renginyje kalbėjusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, miestas taip pat nepritaria stichiškai plėtrai ir todėl Taryba yra patvirtinusi dvi strategines plėtros kryptis. Sostinės vadovo teigimu, 2014-2020 m. daugiamečiam ES biudžete numatyta daugiau dėmesio skirti bendruomenėms, o Vilnius per minėtą laikotarpį tikisi gauti projektų bent už 2 mlrd. litų.
„Gera žinia, kad ES finansų planuotojai atsigręžė į urbanizuotas vietoves“, – sakė A. Zuokas.
Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka minėjo, kad bendruomenei aktyvumu pavyko sukurti mokyklą, sutvarkyti kelius, gatvių apšvietimą, sukurta per šimtą darbo vietų. Dabar Balsiuose planuojami keli visuomeniniai centrai.
„Balsiai yra puikus pavyzdys, kad didelę, organizuotą ir motyvuotą visuomenę girdi miesto vadovai. Gaila, bet daugiau turime pavyzdžių, kai bendruomenės kuriasi norėdamos blokuoti kokius sprendimus, o ne rūpintis bendra gerove ir kurti tikrą savivaldą“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Renginys vykdomas kaip dalis mokymų ciklo finansuojamo įgyvendinant projektą “Darnios plėtros akademijos institucinių gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą” pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.
Lektorių pranešimai:
A.Zuokas – Priemiesčių plėtra. Balsių bendruomenė kuria savo rajoną
R.Micka – Seminaras Valstybės urbanistinė plėtra siekiant darnių gyvenviečių
M.Narmontas – Teritorijų planavimo priemonės siekiant darnios gyvenamųjų vietovių plėtros
A.Valickas – ES parama kompleksiniam bendruomenių ir gyvenviečių vystymui
M.Nocius – verslumo skatinimo priemonės
M.Danys – socialinis verslas bendruomenėms
Vilniaus miesto savivaldybės informacija – Balsių rajono viešasis transportas
D.Bardauskienė – darnios gyvenvietės modelis ir perspektyvos Lietuvoje
Daugiau informacijos
Justina Juršytė
Tel.: 868234551