Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovai ketvirtadienį su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite ir ministerijos komanda aptarė valstybinės žemės nuomos klausimus ir galimybes palaipsniui atverti prekybą.
Prašoma suvienodinti veiklos sąlygas ir saugiai atverti prekybą viduje
LNTPA, vienijanti didžiuosius prekybos centrų valdytojus ir jų konsultantus, gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje siūlo saugiai palaipsniui atverti prekybos vietas. Anot verslo atstovų, prekybos vietos pasiruošusios užtikrinti maksimalų saugumą, o grįžti į darbus būtina dėl smarkiai išaugusios dalies smulkiųjų prekybininkų bankroto rizikos.
LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius
„80 – 85 proc. prekybos šiuo metu Lietuvoje sudaro fizinė prekyba. Į virtualią erdvę spėjo ar turėjo galimybę persikelti tik mažesnė dalis verslų, todėl likusieji šiandien susiduria su rimtais iššūkiais. Praėjus dviem mėnesiams nuo antrojo karantino pradžios, mes siūlome paketą priemonių, kurios leistų saugiai atverti prekybos centrus ir padėtų smulkiesiems prekybininkams išvengti bankroto“, – sako Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas.
Susitikime dalyvavę VCUP, PLC Panoramos, PC Ozas, Ogmios prekybos miesto, turto valdytojos „Newsec property management“, ir Akropolių atstovai skaičiuoja nuomininkų pranešimus apie bankrotą ar restruktūrizaciją.
Rida Kalvaitienė, „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovė Baltijos šalyse
„Palyginti su praėjusiais metais, lankytojų srautai prekybos centruose smarkiai krito ir yra apie 70 proc. mažesni nei anksčiau. Prekybos centruose daugiausiai lankytojų pritraukia maisto prekių parduotuvės ir tik nedidelė dalis prekybininkų veikia kaip prekių atsiėmimo punktai, o du trečdaliai nevykdo visai jokios veiklos. Manome, kad turėtų būti suvienodintos veiklos sąlygos turintiems įėjimą ir iš išorės, ir iš vidaus, jeigu laikomasi vienam žmogui skirto ploto reikalavimų. Be to, prekybos centrai jau pirmo karantino metu sudiegė ne tik privalomas, bet ir papildomas užsikrėtimo riziką mažinančias priemones ir yra pasiruošę užtikrinti visišką lankytojų saugumą ir šio karantino metu“, – sakė Rida Kalvaitienė, „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovė Baltijos šalyse.
Anot jos, remiantis dabartiniu vyriausybės siūlomu prekybos vietų atidarymo planu, prekybos centrai gali likti uždaryti neprognozuojamą laikotarpį (gal net mėnesius), nes susirgimų skaičius turėtų būti maždaug penkis kartus mažesnis nei šiuo metu iki leistino atidarymui, tai tiesiogiai veikia smulkiųjų ir vidutinių verslų išgyvenimo šansus, kurie ir sudaro didžiąją dalį nuomininkų prekybos centruose.
Prekybos centrų siūlomos papildomos priemonės, užtikrinančios saugumą:
- Prekybos ploto asmeniui ribojimas. Prekybos vietose užtikrinamas ne mažesnis kaip 40 kv. m. asmeniui prekybos plotas ir vykdoma nuolatinė kontrolė prekybos centro (PC) viešose erdvėse, kai laikomasi atstumo ir nesibūriavimo reikalavimų.
- Nuolatinis PC darbuotojų testavimas. Nors 2020 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktuose duomenyse nebuvo fiksuoti klientų užsikrėtimo nuo PC darbuotojų atvejai, LNTPA siūlo nuolat, ne rečiau kaip kartą per savaitę, savanoriškai, PC ir nuomininkų sąskaita, testuoti visus prekybos centruose dirbančius darbuotojus įrengiant specialias testavimuis skirtas stacionarias zonas. Taip pat gali galioti įpareigojimas į darbą atvykti tik turint neigiamą testo rezultatą.
- Judėjimo PC organizavimas. Siūloma PC lankytojų eismą organizuoti taip, kad nesusitiktų priešingomis kryptimis judantys pirkėjų srautai, atskiriant judėjimą alėjose priešingomis kryptimis. PC taip įsipareigotų naudoti maksimalų galimą ventiliavimo ir oro ištraukimo galingumą (priklausomai nuo oro sąlygų), siekiant užtikrinti kuo spartesnę oro apykaitą.
- Apsaugos priemonės. PC siūlosi įsipareigoti užtikrinti, kad kiekvienas PC lankytojas pasikeistų veidą dengiančią apsauginę kaukę įeidamas į PC ir pasirūpinti, kad tokios kaukės būtų suteikiamos PC valdytojo sąskaita.
- Parduotuvių dydžio įėjimo būdo segmentavimas. Asociacijos nuomone, Ekspertų tarybos ir viešose diskusijose aptariamas ribojimas maksimalaus parduotuvių dydžio, kurioms būtu leidžiama pradėti dirbti ankščiausiai, yra netikslingas, kadangi sudaro prielaidas būriuotis prie patekimo į parduotuves ir neapsaugo nuo klientų telkimosi tiek išorėje, kiek viduje esančiuose prekybos vietose. Todėl yra tikslingiau leisti prekybą dideliame plote bet nedideliam kiekiui klientų, kadangi:
– prekybos centrai turi tikslias automatines ir momentines klientų patekimo apskaitos sistemas, kurių stokoja nedidelės prekybos vietos;
– veikia išplėtota fizinės apsaugos sistema, galinti įspėti apie atstumo laikymosi prievolę ir būriavimosi draudimus;
– veikia stebėjimo kamerų aptarnaujama nuotolinio garsinio įspėjimo sistema, prevencinis „PC informacinis radijas“.
- Senjorų valandos. Vadovaujantis užsienio šalių praktika, nustatyti kelias valandas darbo dienomis, kuomet būtiniausių paslaugų pardavimo taškuose aptarnaujami tik senjorai/vyresni nei 60 m. klientai.
- Dalis prekybos centrų pirmojo karantino metu ir antrojo pradžioje bendradarbiavo su savanoriais šviečiant visuomenę apie asmens higienos, dezinfekcijos ir kitas viruso prevencijos priemones. LNTPA siūlo, kad šios veiklos veikiančiuose PC gali būti atnaujintos ir net tapti privalomomis, panaudojant ir informacines technologijas, siekiant mažinti savanorių fizinio dalyvavimo poreikį.
Žemės įstatymo pataisos smukdo investicinį klimatą
Ketvirtadienio susitikime LNTPA ministrei taip tapt pristatė situciją, kad maždaug nuo 2016 m., nepasikeitus jokiems teisės aktams, pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) požiūris į valstybinės žemės nuomą ir kiekvienas atvejis traktuojamas skirtingai, nėra nusistovėjusios nuoseklios praktikos. Tokia situacija stabdo investicinius projektus tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams.
„NŽT jau kelerius metus labai skirtingai traktuoja kiekvieną atvejį, kada perkamas pastatas su jam priskirtu, iš valstybės nuomojamu žemės sklypu. Nors sutartis leidžia de jure keisti paskirtį, vadovaujantis miestų planais ir leidžia plėtoti teritoriją, NŽT žiūri labai tiesmukai, ir neleidžia keisti, pavyzdžiui, gamyklos ar sandėlio paskirties miesto centre. Taip mes liekame su netvarkomomis, apleistomis teritorijomis, įšaldytomis investicijomis ir abejotinu verslo aplinkos skaidrumu“, – susitikime sakė M. Statulevičius.
Anot jo, viešoje erdvėje atsiradus argumentams, kad valstybė turėtų gauti daugiau naudos, plėtotojai siūlo kelias išeitis: branginti valstybinės žemės nuomą arba leisti ją palaipsniui išsipirkti.
„Dabar svarstomame Žemės įstatymo projekte yra numatytas 105 proc. tarifas, – tiek reikėtų sumokėti nuo žemės sklypo vertės norint pradėti veiklą ir nebūtų įgyjama nuosavybės teisė. Verslas gali prisitaikyti prie 20-30 proc. mokesčio, jeigu būtų pereinamasis laikotarpis, bet ne 105 proc., kaip yra nustatyta dabar. Tuo labiau, kad perkant pastatus, žemės kaina jau būna įskaičiuota“, – sako M. Statulevičius.