Tradiciniame, periodiškai rengiamame LNTPA narių ir Vilniaus miesto valdžios susitikime dar kartą buvo aptarta vis labiau prastėjanti situacija dėl biurokratinių trukdžių sklandiems NT projektų derinimo ir leidimų išdavimo procesams mieste. NT verslo bendruomenės teigimu, šiuo metu pasitikėjimas miesto valdžia yra bene žemiausias per visą laikotarpį, todėl intensyviai siekiama rasti sprendimus šiai padėčiai keisti.
Abi dialogo pusės vardino svarbiausius probleminius momentus ir teikė galimus sprendimų būdus. LNTPA atstovai akcentavo, kad vienomis opiausių problemų Vilniaus m. savivaldybės administracijos veikloje ir toliau išlieka:
- nevaldomi terminai ir procesų vilkinimas,
- elementarios komunikacijos su verslo bendruomene bei grįžtamojo ryšio nebūvimas,
- silpna tam tikrų atsakingų specialistų kompetencija,
- sprendimų priėmimo atsakomybės vengimas,
- teisės aktų interpretacijos bei tarpinstitucinis nesusiklabėjimas ir kt.
LNTPA nariai teigia nesuvokiantys, kokiais terminais yra reglamentuojamas savivaldybių darbuotojų darbas ir per kiek laiko turi būti atsakoma į pateiktas užklausas, informuojama apie priimtus sprendimus ir pan. Pasak plėtotojų, susidaro įspūdis, kad savivaldybės specialistai nedrįsta priimti greitų sprendimų ir tyčia vilkina procesą iki paskutinės akimirkos, neva taip siekdami išvengti bet kokių įtarimų dėl galimos korupcijos.
LNTPA narių teigimu, šiuo metu vyksta NT plėtotojų ir savivaldybės nesusiklabėjimas: verslui trūksta platesnės informacijos ir išsamiau įvardintų savivaldybės poreikių, kaip NT projektai turėtų būti įgyvendinami. Savivaldybės vidinės projektų derinimo, tikrinimo tvarkos yra nereglamentuotos teisės aktais, perteklinės, o teise apie juos sužinoti arba dalyvauti „ginant“ projektus verslas negali pasinaudoti. Dėl tokios vangios komunikacinės apykaitos labiausiai kenčia visa NT rinka – skurstanti būsto pasiūla ir augančios jo kainos.
Savivaldybė pripažįsta susidurianti su iššūkiais siekdama spręsti spartesnių ir efektyvesnių derinimo procesų problemas. Nepaisant to, miesto valdžia tikina dedanti visas pastangas, kad pokyčiai būtų greičiau įgyvendinti.
Miesto meras su LNTPA nariais pasidalino įsipareigojimais, kuriuos sau formuluoja savivaldybė siekdama spręsti susiklosčiusią situaciją:
- turėti vieną savivaldybės poziciją (integruoti infrastruktūros ir architektūros derinimą). Per 1 mėnesį.
- projektą vertinti integraliai, pavyzdžiui, želdynus kaip ir universalų dizainą ar kitus aspektus nagrinėti holistiškai, o ne atskirai). Parengti želdynų tikrinimo ir derinimo reglamentus per 1 mėnesį.
- išduodant statybos leidimus (SLD) neatmetinėti pabaigoje dėl trūkumų, kurie aiškūs pradžioje. Dėl jų įspėti, kad būtų galima pasitaisyti iš karto. Per 2 mėnesius pasirengti SLD tikrinimo trumpąjį sąrašą (kas tikrinama pirmiausiai) ir tam parengti sistemą.
- turėti kasdienius duomenis apie prašymų kiekius ir vėlavimus. Per 1 mėnesį turėti kasdienius duomenis apie proceso srautą.
- teritorijų planavimo procesuose startuoti su e-paslaugomis.
Taip pat savivaldybė kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši inicijuotų pokyčius teritorijų planavimo sistemoje ir savivaldybė užimtų teisėjo poziciją, o ne faktiškai verčiama vienareikšmiai palaikyti vieną pusę. Be to, į ministeriją savivaldybė kreipsis ir su prašymu pakeisti teisės aktus, kad architekto atestatas ir darbas savivaldybėje „draugautų“.
Savo ruožtu, iš verslo miesto valdžia tikisi projektų, kurių kokybė atitiktų 10 architektūros taisyklių.
Abi dialogo pusės sutarė, kad spartaus ir reikšmingo progreso sprendžiant susidariusią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės veikloje galima tikėtis tik esant nuolatiniam ir nuosekliam tarpusavio informacijos keitimuisi. Taip pat svarbus momentas – konstruktyvūs pasiūlymai padėčiai gerinti vietoje nesibaigiančios kritikos.