Šią vasarą naujai patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad pietinėje miesto dalyje esantis Vilkpėdės mikrorajonas tampa prioritetine plėtros teritorija – pramoninį kvartalą turėtų prikelti nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai.
Spalio 6 d. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva Vilniaus šiluminėje elektrinėje vykusioje diskusijoje dalyvavo žemės sklypus ir pastatus Vilkpėdės seniūnijos teritorijoje valdančių įmonių bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, taip pat architektai ir urbanistai.
Tarp diskusijos dalyvių – tokios įmonės kaip „Galio Group“, „Newsec“, „Vastint“, „Colliers“, „Paroc“, „Akropolis Group“, „Homa“, „Concretus grupė“, „Inreal“, „UPS“ ir kiti. Susirinkusieji dalijosi savo planais ir vizijomis dėl valdomų teritorijų Vilkpėdėje vystymo.
Pasak LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus, naujasis Vilniaus bendrasis planas paskatins spartesnę Vilkpėdės plėtrą, juo labiau, kad pramoninės teritorijos atgaivinimas yra vienas iš miesto prioritetų.
„Dabar yra tinkamas laikas atsigręžti į nepelnytai pamirštas miesto teritorijas, kaip Vilkpėdė, kurių konversija gali sukurti pridėtinę vertę visai sostinei. Seni, gamybos ar sandėliavimo paskirties pastatai gali būti konvertuojami į naujus objektus suteikiant jiems naują paskirtį. Tokių atrakintų teritorijų mieste turime ne vieną, tad Vilniaus vizija skatinti pietinės miesto dalies atsigavimą yra savalaikis sprendimas“, – sako M. Statulevičius.
Miesto raida per Naujamiestį į pietus, pietryčius ir pietvakarius yra strateginė kryptis, priminė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Bendrajame plane užkoduota Vilkpėdės konversija iš gamybos ir sandėliavimo į visavertį gyvybingą miesto rajoną. Viskas prasideda jau artimiausiu metu – kitais metais sukuriant pėsčiųjų taką nuo Vingio parko iki elektrinės, ir nuo Lazdynėlių per atgaivinamą senąjį tiltą pro elektrinę Naugarduko gatvės link“, – komentuoja R. Šimašius.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, Vilkpėdės konversijai keliamas tikslas įveiklinti naujas urbanistines idėjas, kad jos įkvėptų gyvybės pietinei miesto daliai.
„Turime puikią progą, kurią turime išnaudoti nenuleidžiant kartelės. Čia turime daug industrijos – bokštų, kaminų, fabrikų, geležinkelio bėgių. Tai yra unikalus Vilkpėdės charakteris, kurį būtina integruoti kaip industrinį paveldą naujai vystant esamą teritoriją. Šis rajonas gali tapti unikalus ir vienintelis, kokio Vilniuje dar nėra, – teigia M. Pakalnis. – Siūlau nusistatyti pagrindines teritorijos vystymo gaires ir jomis vadovautis – perimetrinis užstatymas, gyvos gatvės, miesto centrinei daliai būdingas kvartalų dydis, funkcijų įvairovė, 24/7 gyvybingos teritorijos, upės bei greta esančių miškų integravimas į teritoriją ir visa tai su industrijos prieskoniu.“
Tarp planuojamų naujų NT projektų Vilkpėdėje – multifunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „Akropolis Vingis“ – konversijos projektas buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje Vilkpėdėje. Taip pat „Galio Group“ planuojamas gyvenamųjų daugiabučių kvartalas „reVINGIS“.
Šiuo metu ant Vilkpėdės ir Naujamiesčio ribos statomas „Eika“ projektas „Mėlyni vilkai“, apie planuojamą sklypų vystymą yra paskelbusi „Hanner“. Vilkpėdės patrauklumą NT vystytojams lemia šalia esantis miesto centras, Neries upė bei žaliosios erdvės.
„Norint kuo greičiau įkvėpti gyvybės Vilkpėdei reikia ne tik stiprios miesto politikos, aiškaus matymo, kaip ši teritorija gali būti atgaivinta, bet ir verslo iniciatyvų. Teigiamus pokyčius turėtų paskatinti ir pirmieji NT projektai – pavyzdžiui, tokios teritorijos konversijos, kaip Vilkpėdėje planuojamas „Akropolis“ turėtų padrąsinti gretimų sklypų savininkus pasekti rodomu pavyzdžiu“, – teigia M. Statulevičius.
Susitikimo metu akcentuota darni Vilkpėdės teritorijos plėtra, išsakyti poreikiai esamos infrastruktūros pokyčiams. Viena iš vizijų – mikrorajone esančių nebereikalingų geležinkelio bėgių atkarpas konvertuoti į rekreacijai pritaikytus pėsčiųjų ar dviračių takus.
Planuojama, kad šiuo metu Vilkpėdėje esantys didieji kompleksai, kaip „Norfa“ teritorija, „Vilniaus baldai“, buvusi „Elmoris“ gamykla, „Betono centras“, „Paroc“ sandėlis, „Grinda“ teritorija, Vilniaus šiluminė elektrinė kartu su konversijos metu įgyvendinamas projektais įgaus naują perspektyvą – naujų NT projektų vystymas turėtų iš esmės pakeisti mikrorajono veidą.
