100 proc. ne į tą pusę

2022 m. pabaigoje LR Statybos įstatymo pakeitimu sugriežtinę statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių istorijų kaip „Gelvonų terasos”. Svarstant permainas įsivaizduota, kad priimto Statybos įstatymo pakeitimai bus gėris, kuris sutramdys nesąžiningus plėtotojus ir apgins būsto pirkėjus bei visą nekilnojamojo turto rinką. Siekis išvengti galimų rizikų – pagirtinas, bet ar teisingos priemonės pasirinktos tikslui pasiekti?

Reiktų suprasti, kad šis radikalus draudimas labiausiai paveiks ne nekilnojamojo turto plėtotojus, o tuos, kurie pirks NT. Statybos įstatymo pokyčių pasekmės jau dabar yra akivaizdžios:

  • naujos statybos butų kainos kils, preliminariais skaičiavimais – iki kelių šimtų Eur / kv. m;
  • terminai iki įsikėlimo į naujus namus ilgės: dėl statybininkų trūkumo statybų procesas ir taip yra išsitęsęs, o dabar prisidės ir įrengimo specialistų paieška;
  • NT pasirinkimo galimybės dar labiau susiaurės, nes nauji reikalavimai mažins konkurenciją, tai reiškia galinčių pasiūlyti būstą plėtotojų skaičių trauksis (Įdomu, kokia būtų Konkurencijos tarnybos pozicija šiuo klausimu). Be to, Lietuvos bankas jau ne kartą akcentavo, kad esame patekę į Europos komisijos akiratį dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių;
  • NT pirkėjas praranda galimybę pats spręsti, kaip įsirengti savo namus;
  • iš patirties žinoma, kad dalis pirkėjų įsigytą būstą su 100 proc. baigtumu perdaro pagal savo individualius poreikius – taigi išmontuoja patalpos pridavimui skirtą įrangą. Apie kokį tvarumą galime kalbėti šioje vietoje?

Įbauginti pavienių rezonansinių atvejų kaip „Gelvonų terasos“, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė eiti radikaliu ir visai rinkai bei būsto pirkėjams žalingu,  pasirinkimo ribojimo, keliu. Norisi šioje vietoje klausti: ar uždrausime ir eismą vien dėl to, kad kažkas padarė avariją?

Vis dažnėjantys nepagrįsti sprendimai verčia skaudžiai stebėtis Seimo komiteto nenoru atlikti gilesnes poveikio rinkai analizes, teikti racionalius pasiūlymus situacijoms spręsti  bei aptarti priimamus pakeitimus u tais, kuriems tai turės tiesioginę įtaką. Siekdami prevencijos „Gelvonų terasoms“ ateityje, turėtume stiprinti proceso kontrolės mechanizmą, o ne buldozeriu eiti per rinką draudimais.

NT verslas labiau nei kas kitas yra suinteresuotas sveika, tvariai funkcionuojančia NT rinka: įperkamu būstu, kokybiška urbanistine plėtra, sveika ir pirkėjui naudinga konkurencija. Deja, viskas, ką turime, tai – naujus mokesčius, nuolat augantį reikalavimų kiekį ir vis labiau griežtėjančią reguliacinę tvarką.

Apsaugoti rinką ir visuomenę nuo nesąžiningų veikėjų – privalu, bet taip pat privalu, kad atsakingos institucijos savo sprendimus priimtų kompetentingai, įvertinusios tokių žingsnių poveikį tiek verslo aplinkai, tiek ir savo piliečių galimybėms. NT verslo bendruomenės siekis užtikrinti protingai funkcionuojančią rinką yra pagrindinė prielaida inicijuoti objektyvias diskusijas tiek su valdžios institucijų atstovais, tiek su kitais rinkos dalyviais. Jei tikėtume premjere, valdžios siekiamybė yra lygiai tokia pati:

„Vyriausybės politika ir siekis užtikrinti tvarią teisėkūrą visuomet remiasi prielaida, kad verslo ar kitų bendrų interesų atstovavimas turi būti integrali tokios teisėkūros dalis. Tik girdėdami tų, kam bus skirtas kuriamas teisinis reguliavimas, balsą galime tikėtis kokybiško rezultato“, – sakoma Vyriausybės vadovės atsakyme verslo bendruomenėms.

Tai gal jau pats laikas išgirsti tą balsą vardan kokybiško rezultato? Statybos įstatymo pakeitimai dėl gyvenamųjų patalpų baigtumo įsigalios 2024 metais, tad, atsakingieji, turime šiek tiek laiko bendroms diskusijoms ir racionaliems pasiūlymams, kaip koreguoti įstatymą ar parengti poįstatyminius aktus, siekiant kokybiškos nesąžiningų NT plėtotojų prevencijos, bet neblokuojant plėtros ir verslo.

Mindaugas Statulevičius,
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos | LNTPA vadovas