„Lietuvos ekonomikos rezultatai pirmą pusmetį ir toliau buvo gana neblogi įvertinus daug nepalankių per pastaruosius pusantrų metų šaliai išbandymų, tokių kaip karas Ukrainoje ar energetikos kainų šuolis. Šalies BVP lyginamosiomis kainomis pirmą pusmetį buvo 0,9 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau tai nebuvo netikėtas pokytis. Reikėtų priminti, kad Lietuva 2020–2022 metais buvo viena iš lyderių Europos Sąjungoje pagal ekonomikos augimą, todėl tokio masto dabartinis nuosmukis bent kol kas nepadarė didelės įtakos daugeliui gyventojų ir įmonių. Antrą 2023 metų pusmetį metinis Lietuvos BVP pokytis turėtų būti šiek tiek teigiamas. Bendras visų metų BVP pokytis bus neigiamas, ir nuosmukis bus netgi didesnis negu 2020 metais – pirmaisiais pandemijos metais. Kitąmet tikimės 1,8 proc. ekonomikos augimo, kurį labiausiai turėtų skatinti padidėjęs realusis namų ūkių vartojimas, jeigu pasitvirtins mūsų lūkesčiai dėl beveik 3 proc. sieksiančios infliacijos“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Sudėtingas laikotarpis nekilnojamojo turto rinkoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Pandemija, karas, papildomi plėtros mokesčiai, infliacija o dabar – ir palūkanos kelia vis naujus iššūkius, su kuriais turi susidoroti ir vystytojai, ir jų klientai. Būsto rinkoje darbo užmokesčio padidėjimas turi įveikti išaugusias būsto kainas bei išbrangusį įsigijimo finansavimą. Naujas rinkimosi tarp nuomos bei nuosavo būsto etapas skatina investicijas į komercinę gyvenamojo būsto nuomą ir tampa alternatyva investicijoms į biurus. Žvelgiant į ketvirčių duomenis, matomas nekilnojamojo turto rinkos atsispyrimas nuo dugno, tačiau vertinant vidutiniu bei ilgesniais laikotarpiais judesio kryptis vis dar nėra akivaizdi. Ypač – kalbant apie būsto rinką. Lėtesnis atsigavimas formuotų naujų projektų rezervą, kas apsaugotų nuo pasiūlos trūkumo. Kita vertus, padidėjus būsto pasiūlai ir neatsigaunant pirkėjų aktyvumui, tolimesnėje perspektyvoje vystytojai gali prarasti susidomėjimą gyvenamaisiais projektais“, – sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
„Pagal didžiausių naujų pradėtų projektų struktūrą akivaizdu, kad šį pusmetį sąlyginai ženklesnė komercinių, ypač stock ofice, projektų plėtra ir mastas. Tai galėtume sieti su ilgalaike e-komercijos augimo tendencija ir tebejuntamu poreikiu bei konservatyvesniais gyvenamojo NT vystymo planais. Pažymėtina, kad sostinėje gyvenamajame segmente dauguma pradedamų plėtoti projektų jau yra A++ klasės. Tai rodo, kad dauguma projektų, anksčiau gavusių statybų leidimus su mažesniais energinės klasės reikalavimais, jau įgyvendinti, tad ateityje šis aspektas taps vis mažiau aktualiu faktoriumi pirkėjams renkantis būstą. Labiausiai naujo būsto pasiūla pasipildė Pilaitės mikrorajone – pradėti net trys nauji projektai ar jų etapai. Tai galima interpretuoti kaip vystytojų siekį pasiūlyti labiau įperkamą būstą reaguojant į kylančias palūkanas“ – teigia CityNow produkto kūrėjas ir vadovas Vilius Visockas.
„Teisėkūroje teorija ir praktika visuomet keliauja greta. Stebėdami priimamus teisės aktus ir jų projektus mes visuomet užduodame sau klausimą kaip tai bus įgyvendinama ir kaip tai paveiks verslą, bus įgyvendinama. Praėjęs pusmetis, kaip įprasta, nebuvo nuobodus šiuo aspektu. Labai aktualu kaip seksis meras tvarkytis su ne tokiu jau ir menku naujų administracinių pareigų paketu. Ar pakaks laiko politinei veiklai, kuomet kasdiena bus užpildyta projektinių pasiūlymų vertinimu ir kitomis procedūromis. Labai svarbus nekilnojamojo turto vystyme projektavimo procesas įgauna papildomą slenkstį savo kelyje. Kilus įtarimui, jog gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, savivaldybė gali prašyti regioninės architektūros tarybos įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šiuos reikalavimus. Geriau įsigilinus į šį pakeitimą nerimą kelia aiškių kriterijų, kuriems esant savivaldybė gali imtis tokių priemonių, nebuvimas. Jei įsigilintume kokie yra tie esminiai statinio architektūros reikalavimai bei paklaustume savęs ką reiškia tas „kilus įtarimui“ (nustato, kad gali būti pažeisti), matytume, kad galimybių interpretacijoms yra. Niekas neginčija savivaldos teisės (ir pareigos) derinant projektus užtikrinti kokybę ir darnią plėtrą. Tačiau kartu labai svarbu nustatyti skaidrias, objektyvias taisykles. Nemažiau svarbus pokytis yra ir Nacionalinės žemės tarnybos išnykimas iš valstybinės žemės subjektų rato. Savivaldybės, kurios yra atsakingos už nekilnojamojo turto plėtros procesų (planavimo, projektavimo ir kt.) priežiūrą, neabejotinai turės visas galimybes efektyviai ir greitai priimti sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo, disponavimo klausimais. Ar jos pasinaudos tokiomis galimybėmis? Ar valstybinės žemės valdymas taps efektyvesnis? Kaip ir įprasta – į viską atsakys ne tokia jau tolima praktika“, – sako Artūras Kojala, COBALT Lietuvos biuro partneris Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupėje.
2023 metų I pusmečio Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalga