Aplinkos ministerija teigia, kad rengiamais Vyriausybės nutarimo pakeitimais nesiekiama griežtinti gyvenimo loftuose tvarkos. Tačiau gyventojams vis dar neaišku, kaip elgtis, jei jie gyvena negyvenamosios paskirties patalpose ir negali pakeisti jų paskirties.
Pastebėtina, kad kiekviena situacija skirtinga. Vienais atvejais paskirtį pakeisti įmanoma, kitais tam trukdo sudėtingos procedūros, teritorijų planavimo sprendiniai ar būtinybė susitarti su kitais savininkais.
Todėl svarbu ne tik raginti gyventojus keisti patalpų paskirtį, bet ir aiškiai atsakyti, ką daryti tiems, kurie to padaryti negali.
Gyventojams reikia aiškių taisyklių ir konkrečių atsakymų, o ne papildomo neapibrėžtumo.
Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria” situaciją aptarė aplinkos viceministrė Asta Rokickienė ir LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius. Pokalbio santrauka:
1. Naujoji tvarka nėra tas pats, kas loftų naudojimo reglamentavimas
Aplinkos ministerija 2026 m. spalio 2 d. paskelbė, kad rengiamais Vyriausybės nutarimo pakeitimais siekiama išplėsti galimybes vykdyti ekonominę veiklą patalpose nepakeitus jų paskirties. Ministerija pabrėžė, kad šie pakeitimai nenumato naujų gyvenimo loftuose reguliavimo pokyčių, t. y. Vyriausybės nutarimo pakeitimai nekeičia gyvenimo negyvenamosios paskirties patalpose reguliavimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad gyvenimas tokiose patalpose yra teisėtas visais atvejais. Šaltinis
2. Loftas nėra teisinė patalpų paskirtis
Patalpos gali būti įrengtos buvusiame fabrike, tačiau jų registruota paskirtis gali būti gyvenamoji, administracinė, gamybos ar kita. Todėl negalima visų loftų vertinti vienodai.
❗Pirmiausia tikrinama konkretaus turto paskirtis Nekilnojamojo turto registre, o ne tai, kaip patalpos atrodo ar kaip jas pristatė pardavėjas.
3. Paskirties keitimas nėra vien formalumas
Ministerija pati pripažįsta, kad paskirties pakeitimui gali reikėti statybą leidžiančio dokumento, o procesą gali riboti teritorijų planavimo sprendiniai ir kitos aplinkybės. Spalio 6 d. ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė susitarė ieškoti gyventojams palankesnio modelio ir aptarti lankstesnius reikalavimus senų pastatų konversijai. Šaltinis
❗Negalima visos atsakomybės perkelti gyventojui, neįvertinus, ar jo patalpų paskirtį apskritai įmanoma pakeisti ir kiek tai kainuotų.
4. Gyventojų saugumas ir būsto prieinamumas neturi būti supriešinami
Gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi reikalavimai susiję su saugumu, higiena, apšvietimu, triukšmu ir gyvenamąja aplinka. Kita vertus, buvusių gamybinių pastatų pritaikymas naujai funkcijai gali padėti išsaugoti pastatus ir pasiūlyti daugiau būsto mieste. Būtent šiuos interesus LNTPA kartu su Aplinkos ministerija aptaria ieškodamos naujo sprendimo.
❗LNTPA nepasisako už reikalavimų atsisakymą. Turime taiklyti proporcingus, aiškius ir konkrečiam pastatui pritaikytus sprendimus.
5. Ką žmonėms daryti dabar?
- Patikrinti patalpų paskirtį. Peržiūrėti NT registro išrašą ir dokumentus, kuriuose nurodyta konkretaus objekto paskirtis.
- Kreiptis į savivaldybę. Pagal konkretaus objekto adresą išsiaiškinti, ar patalpų paskirtį galima pakeisti, kokie reikalavimai taikomi ir kokių dokumentų reikėtų.
- Paprašyti konkretaus atsakymo dėl kliūčių. Jei paskirties keitimas neįmanomas arba reikalauja kitų savininkų sutikimo, išsiaiškinti, kokia būtent kliūtis trukdo ir ar yra alternatyvių sprendimų.
- Jei problema neišsprendžiama, kreiptis į Aplinkos ministeriją. Ministerija yra nurodžiusi, kad renka savivaldybių informaciją ir vertina paskirties keitimą apsunkinančias aplinkybes.
Svarbi išlyga: šie veiksmai padės išsiaiškinti konkretaus objekto situaciją, tačiau savaime nesuteikia teisės naudoti patalpas ne pagal paskirtį. Jei žmogus jau gyvena negyvenamosios paskirties patalpose, vien bendro pobūdžio viešas ministerijos paaiškinimas nėra individualus jo situacijos teisinis įvertinimas.
Visą laidą galite rasti čia.
