Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija tęsia apklausų ciklą apie darnią plėtrą ir darnių bendruomeninių svarbą Lietuvos pažangai. Šįkart, Darnios plėtros akademijos iniciatyva į apvaliojo stalo diskusiją pakviesti skirtingų sektorių atstovai, srities ekspertai, kurie aptarė anksčiau atliktų apklausų rezultatus ir pateikė savo įžvalgas.
Darnių bendruomenių ugdymas urbanizuotoje aplinkoje
Buvusių apklausų metu išskirti darnioms bendruomenėms būdingi bruožai – saugi kaimynystė, švari aplinka, socialinė gyventojų įtrauktis. Ekspertai nuogąstavo, jog mietuose bendruomeninių organizacijų veikla yra daug pasyvesnė, nei kaimeliuose ar miesteliuose. Tokia situacija susiklostė ir dėl finansavimo netolygumo, kai kaimo bendruomeninės organizacijos buvo aktyviai remiamos įsisavinant Europos sąjungos lėšas. Tuo metu miestuose bendruomeninių organizacijų iniciatyvumą dažniau paskatina vietos problematika (nepasitenkinimas kaimynystėje vykdomais plėtros darbais, stovėjimo aikštelių stoka ir kiti klausimai.) ir rečiau aktyvumas siekiant įgyvendinti bendruomeniai naudingą idėją (suorganizuoti renginį, įsteigti parką, žaidimų ar sporto aikštelę ir pan.) Menka partnerystės ir komunikavimo kultūra neužtikrina efektyvaus dialogo ir trugdo bendradarbiauti. Diskusijos dalyviai sutiko, jog bendruomenių narių kūrybingumas turi didesnę įtaką kuriant gerovę, nei nepasitenkinimo akcijos. Tai rodo, kad po truputi keičiasi požiūris ir prioritetai.
Duoklė darniai plėtrai arba kurios sritys vystomos darniausiai
Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“(1987 m.) ir Lietuvos darnaus vystymosi strategioje (2003 m.) Darnus vystymasis apibūdintas, kaip vystymasis, kuris atitinka dabartinius visuomenės poreikius, nemažindamas ateinančių kartų galimybių tenkinti savus. 67 % respondentų teigė žinantys darnaus vystymosi principus, o 72% pripažino juos taikantys praktikoje.
Apklausos dalyviai pripažino, jog Lietuvai, vertinant bendruomenių veiklą, socialinę, ekonomikos ir aplinkosaugos sritis darnaus vystymo požiūriu, daugiausiai pavyko pasiekti – aplinkosaugoje. Ypatingai akcentuota veikla vandentvarkos srityje. Tokių rezultatų visuomenei teiktos apklausos respondentų nuomone pavyko pasiekti visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir mokslo institucijų veiklos dėka, na, o ekspertai akcentavo valstybinių institucijų įdirbį. Atitinkamai socialinėje srityje pastebėtas didelis pasistūmėjimas gerinant gyventojų elektroninio raštingumo gebėjimus, bendruomenių veikloje – bendradarbiavimo patirties ir gebėjimų ugdymas, o ekonomikoje – BVP augimas.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad aplinkosaugoje Lietuva pirmauja, nes aplinkos neteršia gamyba. Tačiau mano, kad labai svarbu dėmesį skirti žmonių gyvenimui nedideliuose mietuose ir miesteliuose. Pabrėžė, jog vykdant regionų plėtros kompleksinius planus yra sutvarkyta daug miestų bei miestelių, jų gerbūvis ir parkai. Tokią patirtį reiktų skleisti plačiau.
Kur gyventi geriausia?
Apklausos rezultatai parodė, jog žmonės Lietuvoje vis dar norėtų gyventi gamtinėje aplinkoje už miesto. Tačiau ekspertai, pabrėžė ekonominius ir socialinius bei sociokultūrinius gyvenimo mieste privalumus, nes mieste gyventojų, savivaldybės ir valstybės lėšos naudojamos efektyviau kuriant gyvenimo kokybę, tiekiant viešas paslaugas. Juk tuo metu, kai pinigai keliauja į ora pro išmetamąjį automobilio vamzdį, o dalis laiko skirto pailsėti ir atsigauti po ilgos darbo dienos skiriama stovėjimui kamštyje priemiesčių gyventojai patiria didelį diskomfortą, padidėja išlaidos ir sveikatos apsaugai užtikrinti – greitosios pagalbos, policijos ir gaisrinės ekipažai patiria didesnes laiko ir kuro sąnaudas, ne visada gali dirbti efektyviai ir operatyviai, kai turi įveikti didelius atstumus.
Diskusijos metu pateiktos įžvalgos, kurios atskleidė, kad miestelis būtų vieta užtikrinanti svarbiausius gyvenamajai vietai keliamus reikalavimus. Dėl savo kompaktiškumo, bendruomeniškumo, jaukumo ir tinkamos infrastruktūros tai puiki gyvenamoji vieta, tačiau jaučiamas sumenkęs vietovės patrauklumas, dėl regionuose jaučiamo darbo vietų stygiaus.
Apvalaus stalo ekspertai pabrėžė, kad šiuo metu vis dar turime situaciją, kuomet ES lėšų dėka jau matome išpuoselėtus miestelius, bet stebime vis dar nudėvėtus didmiesčius, su devostuojančiomis teritorijomis ir senstančia infrastruktūra. Tai vyksta ne tik dėl gyventojų vidinės migracijos ir emigracijos, bet ir dėka esamos gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo politikos, kai pinigus uždirba miestai, o juos vartoja rajonai, nors jie nesirūpina čia atvykusiais gyventi, bet mieste dirbančiaisiais miestiečiais.
Diskusijų metu aptartas ir šiuolaikinis sprendimas priemiestinių teritorijų ir miestelių bei kitų urbanizuotų vietovių patrauklumo augimui užtikrinti. Didelė reikšmė gyvenamųjų teritorijų patrauklumui didinti bei priemiesčių problemoms spręsti tektų nuotolinių darbo vietų kūrimui namuose. Juk mobili darbo vieta, tai galimybė išnaudoti gyvenamosios vietovės potencialą ir užtikrinti visapusišką žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Šiuo požiūriu prioritetas turėtų būti skiriamas priemiestinėms zonoms, kur šiuo metu yra daugiausia jaunų dirbančių šeimų.
Ekspertai taip pat pabrėžė, kad priemiesčių problemos susidaro ir todėl, kad miestų ir rajonų savivaldybės nebendradarbiauja, neperžengia savo administracinių ribų nors gyventojų uždaviniai seniai yra bendri. Kaip pavyzdys buvo paminėta būtinybė įsikišti valstybei sprendžiant viešo transporto uždavinius.
Darnios, gyvybingos gyvenvietės – neatsitiktinis reiškinys, tokiomis jos tampa čia gyvenančių, dirbančių ir besiilsinčių žmonių dėka, įvairių profesijų specialistų plataus mąstymo, žinių ir atsidavimo, valdžios lyderių kompetencijos, verslo aktyvaus dalyvavimo ir visų interesų grupių partnerystės bei bendradarbiavimo dėka. Vietovės ir žmonės yra pagrindinės darnios bendruomenės sudedamosios dalys. Tvirta bendruomenė ir pozityvios socialinės reformos priklauso nuo tiesioginio tarpusavio bendravimo nepaisant socialinio ir ekonominio susiskirstymo, pabrėžė ir apklausose ir apvalaus stalo diskusijose dalyvavę ekspertai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija dalyvauja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programoje ir įgyvendina paprojektį “Darnios plėtros akademijos gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą“ Daugiau informacijos rasite čia.