Naujos statybos būsto, kuris galimai bus plėtojamas per ateinančius 2-3 metus, kainos nekris. Tikėtina, kad jos netgi neišliks stabilios. Beje, to greičiausiai nebus net ir užklupus sunkmečiui.
Kodėl? Ekonominių prognozių lyderis pasaulyje „Oxford Economics“ naujausioje savo prognozių apžvalgoje numato, kad mūsų šalyje per ateinančius 8 metus metinė infliacija sieks 2 proc. ir daugiau. Lietuvos finansinės ir kredito institucijos dar atsargesnės ir prognozuoja virš 3 procentų sieksiančią infliaciją.
Tai reiškia, kad statybos darbai ir statybinės medžiagos ne tik nepigs – o, deja, tik brangs. Ką, beje, stebėjome iki šiol, kai analizuojame 10 metų ar ilgesnio laikotarpio rodiklius, o ne piko ar viršpelnio momentą. Vadinasi, statybų savikainai, kurią beveik 80-90 procentų ir sudaro darbai bei statybinės žaliavos, deja, nėra jokių priežasčių mažėti, kaip ir nėra jokių ekonomiškai pagrįstų argumentų tikėtis naujos statybos -pirminės rinkos- būsto pigimo. (Noriu pabrėžti, kad kalbame tik apie pirminę rinką, tai yra, kai būstas perkamas tiesiai iš statytojo rankų). Be abejo, žemės kaina gali koreguotis priklausomai nuo ekonominių procesų. Tačiau ši statybų savikainos sudedamoji dalis neturi tokio svorio, kad galėtų ryškiai lemti naujos statybos kainų kreivę.
Susiklosčius nepalankiausiam scenarijui – užklupus dar vienai ekonominio sunkmečio bangai –naujo būsto rinkoje pirmiausia būtų galima tikėtis drastiškai smukusios paklausos. O tai reiškia, kad jei nebus perkančiųjų – nebus ir statančiųjų. Tiesiog nebebus pasiūlos šiame NT rinkos segmente: bus stabdomi projektai, nepradedami nauji.
Tiems, kurie viliasi ateityje įsigyti naujos statybos objektą ar pasistatyti sau tinkamą būstą pigiau – deja, bet tikimybė išlieka itin menka. Tol, kol pinigai nuvertėja statybos darbai ir medžiagos tik brangsta. Juo labiau, kad jau dabar didelė dalis statybinių žaliavų ir darbų yra tapę eksporto preke.
Kalbant apie prognozuojamas Lietuvai infliacijos perspektyvas, kurios svyruoja 2-3 procentų rėmuose, mūsų pinigai kasmet praranda (ir šiuo metu jau netenka) tų 2-3 procentų savo vertės. Protingas sprendimas siekiant išvengti infliacijos daromos žalos mūsų pinigams – juos investuoti. Neapdairus ir itin neperspektyvus variantas, liaudies terminais kalbant, yra kojinė: sutaupote nervus, bet tik ne pinigus. Žinoma, šiuo atveju esu suinteresuotas asmuo, tačiau visada būsiu tos nuomonės, kad nekilnojamas turtas yra viena stabiliausių ir saugiausių ilgalaikių investicijų. Būsto pelningumas (būsto metinių pajamų ir jo įsigijimo kainos santykis) per pastaruosius dešimt metų svyravo, tačiau vidutiniškai siekė apie 6 proc.
Beje, paskutiniame savo komentare „Nordea bank Lietuva“ ekonomistai prognozuoja, kad NT kainos ilguoju laikotarpiu Lietuvoje turėtų augti 2-4 proc. per metus. Panašios nuomonės laikosi ir kiti ekonomikos analitikai. Jeigu prognozės pasitvirtins, toks augimas – kiek didesnis nei Lietuvai prognozuojamas pinigų nuvertėjimas.
Tuo tarpu net ir nuomos pajamingumas – gerokai aukštesnis už mums prognozuojamą infliaciją. „Swedbank“ šią savaitę išplatintais skaičiavimais, nuomos pajamingumas aukščiausias yra Kaune – jis siekia 7,4 procento. Klaipėdoje šis rodiklis – 6,4 proc., o Vilniuje – 6 procentai. Kurortiniuose miestuose jis kelis kartus mažesnis – siekia apie 1,7 proc.
P.S.: Tačiau investicijos į NT, kaip ir bet kurias kitas, reikia rūpestingai apgalvoti ir įvertinti savo galimybes, kad jos atneštų daugiau pajamų nei rūpesčių.
Vytas Zabilius, UAB „Ober-Haus“ generalinis direktorius, LNTPA valdybos narys
Daugiau informacijos:
Lina Luneckienė
“Ober-Haus” Viešųjų ryšių vadovė
lina.luneckiene@ober-haus.lt
Tel.: 8 5 247 21 77
Mob.: 8 600 336 88