LNTPA narių pirmieji susitikimai su kandidatais į Vilniaus merus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija | LNTPA pardėjo susitikimų maratoną su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. Pirmasis pokalbis įvyko su Tomu Vytautu Raskevičiumi.

Pagrindiniai susitikimo akcentai:

  • kandidatas NT verslo atstovus įvardina kaip sąjungininkus, su kuriais siektų įgyvendinti miesto plėtros kryptis;
  • kandidatas matytų savivaldybę kaip arbitrą, kuris užimtų nešališko teisėjo poziciją susikirtus visuomenės ir NT verslo interesams. Pagrindinė siekiamybė -nevienareikšmiškas, jautrias situacijas aiškintis diskretiškai, o ne skubėti viešai ir garsiai komentuoti pozicijos;
  • didelis dėmesys paveldui, konversijai, satelitinių miesto rajonų sugrąžinimas į centrą;
  • viešojo transporto efektyvinimas: prioritetai – A juosta ir taktinis transporto tvarkaraštis;
  • reikalinga paskirčių tipologijos peržiūra ir tam tikros korekcijos šiuo klausimu;
  • savivaldybės personalo struktūros peržiūra ir perspektyvūs sprendimai: stambinti struktūrą, palikti kuo mažiau tarpinių grandžių;
  • kandidatas preliminariai įvardino problematiškiausius administracijos padalinius: Infrastruktūros ir Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriai;
  • būsto įperkamumas ir prieinamumas – Vilniaus problemos, kurias privalu spręsti;
  • savivaldybei pavaldžių įmonių vaidmuo: tokių įmonių vadovai turi jausti pareigą ir atsakomybę greitai reaguoti ir spręsti verslui aktualius klausimus, kad būtų išvengta butelio kaklelio efekto;
  • kandidatas tęstų miesto ir verslo reguliarių susitikimų formatą bei bendromis jėgomis kalbėtų su centrine valdžia aktuliais tiek miesto plėtros, tiek verslo aplinkos gerinimo klausimais. Pabrėžiama – savivaldybė negali nusišalinti nuo tokių dialogų;
  • kandidatas pritaria 10 Vilniaus miesto architektūros taisyklių, nes tai yra tam tikra miesto plėtros kryptis. Priduria, kad šios taisyklės privalo būti taikomos visiems vienodai, aiškiai ir suprantamai. LNTPA narių reakcija: prieš atsirandant tokiems manifestinio pobūdžio reiškiniams, būtų labai sveika pasitarti su verslo atstovais, kurių veiklai tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką;
  • kalbėdamas apie želdynus, kandidatas yra nuomonės, kad miestas turi saugoti medžius, bet tai negali tapti pasipiktinimo šaltiniu ar tokių akcijų kaip prisirakinimo prie medžių inspiracija. Turi būti rasti adekvatūs sprendimai;
  • kandidatas palaiko idėją dėl greitesnio projektų derinimo koridoriaus sukūrimo verslui bei spartesnio leidimų išdavimo proceso;
  • LNTPA įvardina, kad trūksta bendrų miesto ir NT verslo projektų, tokių kaip Balsių mokykla;
  • LNTPA narių siūlymas suformuoti atsakingo asmens pareigybę, kuris rūpintųsi NT plėtotoju ir jo projektu visoje derinimo procesų eigoje. Alternatyva – skaitmeninis vedlys arba išorinė samda;
  • LNTPA siūlo savivaldybės komisijose, kuriose svarstomas NT projektas bei jo tolesnės įgyvendinimo perspektyvos, būtų suteikta galimybė dalyvauti ir svarstomo projektoriaus iniciatoriams, kad esant būtinybei apgintų, pagrįstų savo projekto sprendimus ar atsakytų į kylančius klausimų;
  • automobilių stovėjimo sureikšminimas įgyvendinant NT projektus turi būti „nukarūnuotas“ – sumažinti parkavimo privalomumą ir reguliacinė tvarka turėtų būti grindžiama zonomis. Taip pat skambėjo siūlymas Vilniaus valdžiai pamąstyti apie galimybes skirti finansinę paskatą, leidžiančia ieškoti alternatyvų, kurios keistų intensyvų miestiečių naudojimąsi automobiliais;
  • NT verslo bendruomenės pastebėjimas: vy architektas neturėtų užsiimti vadybą, jis turi užsiimti kūryba. Viešojo sektoriaus atsakomybė prieš juridinį asmenį turėtų būti kur kas didesnė – bent jau būtina pareiga pakelti telefono ragelį;
  • savivaldybės lyderystės ir tvirto politinio stuburo klausimas: nuskambėjo LNTPA narių klausimas be atsakymo – kada sostinės valdžia prisiims atsakomybę už efektyvesnę miesto plėtrą ir urbanistinius sprendimus?

Antrojo susitikimo metu svečiavosi kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Artūras Zuokas.

Pagrindiniai pokalbio akcentai: 

  • interesų grupės: bendruomenė ir verslas, todėl abiejų šių šalių interesai privalo būti gerbiami ir ginami;
  • būsto įperkamumas – prioritetas. Kandidatas pasidalinęs nuostaba apie tai, kodėl žmonės perka būstą taip brangiai, pridūrė suprantantis, kad biurokratija šioje situacijoje padarė savo juodą darbą, pakeldama NT kainas 300-400 Eur;
  • kitas prioritetas – municipalinis, nuomojamas būstas. Vienas iš tokios krypties įgyvendinimo būdų – griauti senus bendrabučius ir jų vietoje statyti naujus. Naudinga miesto ir NT verslo partnerystė;
  • kalbėdamas apie galimus savivaldybės administracinius pokyčius, kuriuos įgyvendintų sėkmės atveju, būtų skyrių sistemos naikinimas pakeičiant departamente struktūra. Pasak kandidato, tokia reforma leistų išvengti nepagrįstos konkurencijos tarp skyrių, kuri šiuo metu labai gaji ir sumažintų maniją steigti nesibaigiančias komisijas;
  • vyriausiojo miesto architekto misija privalo būti kūryba, bet ne organizacinės ir vadybinės veiklos. Dabartinė vyr. architekto veiklos imtis – ydinga, nes labiau užsiimama padalinio veiklos organizavimu, o ne miesto veido kūrimu;
  • žemės planavimo skyriaus svarba. Nuo kitų metų savivaldybės tampa valstybinės žemės patikėtinėmis. Šie pokyčiai itin laukti ir svarbūs. Ir šiame procese  asociacijai tenka reikšmingas uždavinys  identifikuoti konversijoms ar kito pobūdžio projektų įgyvendinimui potencialius sklypus,  kurie būtų naudingi miestui. Todėl labai svarbu suskubti ir, sudarius tokį sąrašą, teikti Vyriausybei įtraukti į nutartį. Atsiranda puiki aplinka bendros partnerystės atsiradimui: mokyklų, darželių, municipalinio būsto plėtrai;
  • verslo klasė verslui: pareigybė betarpiškam verslo atstovavimui savivaldybės koridoriuose – sprendimai verslui iškart;
  • investicijų popietės – reguliarūs susitikimai su NT verslo atstovais;
  • vieno langelio principas – netinkamas sprendimas NT ir projektavimo sektoriui;
  • turi vykti savivaldybės ir verslo dialogas su atsakingomis valdžios institucijomis ir ypač su STT, kad būtų išsivaduota nuo savivaldybės tarnautojus kaustančios baimės daryti sprendimus ir prisiimti atsakomybę;
  • turėti atskirą padalinį komunikacijai su Vyriausybe;
  • pritaria Infostatybos funkcionalumo tobulinimui;
  • labai tikslus leidimų išdavimų proceso aprašas, kurio taip trokšta STT. Tokio aprašo atsiradimas taip pat lemtų ir valdininkų mažėjančias baimes dėl atsakomybės priimant sprendimus;
  • Infrastruktūros mokesčio dalybos. Matytų hibridinį modelį, kai daromos injekcijos tiek lokaciniams poreikiams, tiek svarbiems bendramiestiniams. Beje, gali būti nuskaitoma ir darbais;
  • kandidatas pritaria 10 architektūros taisyklių, tačiau reiktų šį reikalą legitimuoti, kad jis įgautų juridinę galią. Remarka dėl prioritetų eiliškumo: pėsčiasis, viešasis transportas, dviratininkai, el. auto, auto. Taip pat taisyklės turi būti taikymos atsižvelgiant į teritoriją, kurioje planuojamas objektas: negali taikyti Pašilaičiams to paties kaip Naujamiesčiui;
  • paklaustas, ar keistų miesto vyriausiąjį inžinierių, kandidatas sakė abejoja dabartinio kompetencija ir teigia ieškotų KOMUNIKACIJŲ, o ne komunikacijos specialisto;
  • kandidatas būtų pasiryžęs grąžinti savivaldybės darbuotojus iš nuotolinio darbo į biurą;
  • būtų diegiami nauji gatvių standartai. Miesto infrastruktūra prisitaikyti prie rinko pokyčių: augantys kurjerių srautai bei jų paslaugų spektras, mini logistikos centrai miesto centre ir pan.;
  • kandidatas įvardino, kad jo patarėjų komandoje tikrai dirbtų Kęstutis Binkauskas;
  • buvo paminėta ir vyr. architekto viena iš kandidatūrų – Linas Naujokaitis, bet siekiamybė – platesnio konteksto specialistas, galbūt verta turėti minčių ir apie „importuotą“ iš užsienio  vyr. architektą.