LNTPA narių susitikimai su kandidatais į Vilniaus merus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija | LNTPA pardėjo susitikimų maratoną su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. –

Pirmasis pokalbis įvyko su Tomu Vytautu Raskevičiumi.

Pagrindiniai susitikimo akcentai:

  • kandidatas NT verslo atstovus įvardina kaip sąjungininkus, su kuriais siektų įgyvendinti miesto plėtros kryptis;
  • kandidatas matytų savivaldybę kaip arbitrą, kuris užimtų nešališko teisėjo poziciją susikirtus visuomenės ir NT verslo interesams. Pagrindinė siekiamybė -nevienareikšmiškas, jautrias situacijas aiškintis diskretiškai, o ne skubėti viešai ir garsiai komentuoti pozicijos;
  • didelis dėmesys paveldui, konversijai, satelitinių miesto rajonų sugrąžinimas į centrą;
  • viešojo transporto efektyvinimas: prioritetai – A juosta ir taktinis transporto tvarkaraštis;
  • reikalinga paskirčių tipologijos peržiūra ir tam tikros korekcijos šiuo klausimu;
  • savivaldybės personalo struktūros peržiūra ir perspektyvūs sprendimai: stambinti struktūrą, palikti kuo mažiau tarpinių grandžių;
  • kandidatas preliminariai įvardino problematiškiausius administracijos padalinius: Infrastruktūros ir Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriai;
  • būsto įperkamumas ir prieinamumas – Vilniaus problemos, kurias privalu spręsti;
  • savivaldybei pavaldžių įmonių vaidmuo: tokių įmonių vadovai turi jausti pareigą ir atsakomybę greitai reaguoti ir spręsti verslui aktualius klausimus, kad būtų išvengta butelio kaklelio efekto;
  • kandidatas tęstų miesto ir verslo reguliarių susitikimų formatą bei bendromis jėgomis kalbėtų su centrine valdžia aktuliais tiek miesto plėtros, tiek verslo aplinkos gerinimo klausimais. Pabrėžiama – savivaldybė negali nusišalinti nuo tokių dialogų;
  • kandidatas pritaria 10 Vilniaus miesto architektūros taisyklių, nes tai yra tam tikra miesto plėtros kryptis. Priduria, kad šios taisyklės privalo būti taikomos visiems vienodai, aiškiai ir suprantamai. LNTPA narių reakcija: prieš atsirandant tokiems manifestinio pobūdžio reiškiniams, būtų labai sveika pasitarti su verslo atstovais, kurių veiklai tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką;
  • kalbėdamas apie želdynus, kandidatas yra nuomonės, kad miestas turi saugoti medžius, bet tai negali tapti pasipiktinimo šaltiniu ar tokių akcijų kaip prisirakinimo prie medžių inspiracija. Turi būti rasti adekvatūs sprendimai;
  • kandidatas palaiko idėją dėl greitesnio projektų derinimo koridoriaus sukūrimo verslui bei spartesnio leidimų išdavimo proceso;
  • LNTPA įvardina, kad trūksta bendrų miesto ir NT verslo projektų, tokių kaip Balsių mokykla;
  • LNTPA narių siūlymas suformuoti atsakingo asmens pareigybę, kuris rūpintųsi NT plėtotoju ir jo projektu visoje derinimo procesų eigoje. Alternatyva – skaitmeninis vedlys arba išorinė samda;
  • LNTPA siūlo savivaldybės komisijose, kuriose svarstomas NT projektas bei jo tolesnės įgyvendinimo perspektyvos, būtų suteikta galimybė dalyvauti ir svarstomo projektoriaus iniciatoriams, kad esant būtinybei apgintų, pagrįstų savo projekto sprendimus ar atsakytų į kylančius klausimų;
  • automobilių stovėjimo sureikšminimas įgyvendinant NT projektus turi būti „nukarūnuotas“ – sumažinti parkavimo privalomumą ir reguliacinė tvarka turėtų būti grindžiama zonomis. Taip pat skambėjo siūlymas Vilniaus valdžiai pamąstyti apie galimybes skirti finansinę paskatą, leidžiančia ieškoti alternatyvų, kurios keistų intensyvų miestiečių naudojimąsi automobiliais;
  • NT verslo bendruomenės pastebėjimas: vy architektas neturėtų užsiimti vadybą, jis turi užsiimti kūryba. Viešojo sektoriaus atsakomybė prieš juridinį asmenį turėtų būti kur kas didesnė – bent jau būtina pareiga pakelti telefono ragelį;
  • savivaldybės lyderystės ir tvirto politinio stuburo klausimas: nuskambėjo LNTPA narių klausimas be atsakymo – kada sostinės valdžia prisiims atsakomybę už efektyvesnę miesto plėtrą ir urbanistinius sprendimus?

Antrojo susitikimo metu svečiavosi kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Artūras Zuokas.

Pagrindiniai pokalbio akcentai: 

  • interesų grupės: bendruomenė ir verslas, todėl abiejų šių šalių interesai privalo būti gerbiami ir ginami;
  • būsto įperkamumas – prioritetas. Kandidatas pasidalinęs nuostaba apie tai, kodėl žmonės perka būstą taip brangiai, pridūrė suprantantis, kad biurokratija šioje situacijoje padarė savo juodą darbą, pakeldama NT kainas 300-400 Eur;
  • kitas prioritetas – municipalinis, nuomojamas būstas. Vienas iš tokios krypties įgyvendinimo būdų – griauti senus bendrabučius ir jų vietoje statyti naujus. Naudinga miesto ir NT verslo partnerystė;
  • kalbėdamas apie galimus savivaldybės administracinius pokyčius, kuriuos įgyvendintų sėkmės atveju, būtų skyrių sistemos naikinimas pakeičiant departamente struktūra. Pasak kandidato, tokia reforma leistų išvengti nepagrįstos konkurencijos tarp skyrių, kuri šiuo metu labai gaji ir sumažintų maniją steigti nesibaigiančias komisijas;
  • vyriausiojo miesto architekto misija privalo būti kūryba, bet ne organizacinės ir vadybinės veiklos. Dabartinė vyr. architekto veiklos imtis – ydinga, nes labiau užsiimama padalinio veiklos organizavimu, o ne miesto veido kūrimu;
  • žemės planavimo skyriaus svarba. Nuo kitų metų savivaldybės tampa valstybinės žemės patikėtinėmis. Šie pokyčiai itin laukti ir svarbūs. Ir šiame procese  asociacijai tenka reikšmingas uždavinys  identifikuoti konversijoms ar kito pobūdžio projektų įgyvendinimui potencialius sklypus,  kurie būtų naudingi miestui. Todėl labai svarbu suskubti ir, sudarius tokį sąrašą, teikti Vyriausybei įtraukti į nutartį. Atsiranda puiki aplinka bendros partnerystės atsiradimui: mokyklų, darželių, municipalinio būsto plėtrai;
  • verslo klasė verslui: pareigybė betarpiškam verslo atstovavimui savivaldybės koridoriuose – sprendimai verslui iškart;
  • investicijų popietės – reguliarūs susitikimai su NT verslo atstovais;
  • vieno langelio principas – netinkamas sprendimas NT ir projektavimo sektoriui;
  • turi vykti savivaldybės ir verslo dialogas su atsakingomis valdžios institucijomis ir ypač su STT, kad būtų išsivaduota nuo savivaldybės tarnautojus kaustančios baimės daryti sprendimus ir prisiimti atsakomybę;
  • turėti atskirą padalinį komunikacijai su Vyriausybe;
  • pritaria Infostatybos funkcionalumo tobulinimui;
  • labai tikslus leidimų išdavimų proceso aprašas, kurio taip trokšta STT. Tokio aprašo atsiradimas taip pat lemtų ir valdininkų mažėjančias baimes dėl atsakomybės priimant sprendimus;
  • Infrastruktūros mokesčio dalybos. Matytų hibridinį modelį, kai daromos injekcijos tiek lokaciniams poreikiams, tiek svarbiems bendramiestiniams. Beje, gali būti nuskaitoma ir darbais;
  • kandidatas pritaria 10 architektūros taisyklių, tačiau reiktų šį reikalą legitimuoti, kad jis įgautų juridinę galią. Remarka dėl prioritetų eiliškumo: pėsčiasis, viešasis transportas, dviratininkai, el. auto, auto. Taip pat taisyklės turi būti taikymos atsižvelgiant į teritoriją, kurioje planuojamas objektas: negali taikyti Pašilaičiams to paties kaip Naujamiesčiui;
  • paklaustas, ar keistų miesto vyriausiąjį inžinierių, kandidatas sakė abejoja dabartinio kompetencija ir teigia ieškotų KOMUNIKACIJŲ, o ne komunikacijos specialisto;
  • kandidatas būtų pasiryžęs grąžinti savivaldybės darbuotojus iš nuotolinio darbo į biurą;
  • būtų diegiami nauji gatvių standartai. Miesto infrastruktūra prisitaikyti prie rinko pokyčių: augantys kurjerių srautai bei jų paslaugų spektras, mini logistikos centrai miesto centre ir pan.;
  • kandidatas įvardino, kad jo patarėjų komandoje tikrai dirbtų Kęstutis Binkauskas;
  • buvo paminėta ir vyr. architekto viena iš kandidatūrų – Linas Naujokaitis, bet siekiamybė – platesnio konteksto specialistas, galbūt verta turėti minčių ir apie „importuotą“ iš užsienio  vyr. architektą.

Trečiojo susitikimo metu svečiavosi kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Valdas Benkunskas.

Pagrindiniai pokalbio akcentai: 

  • kandidatas VMS jau skaičiuoja trečiąją kadenciją;
  • NT įvardina kaip itin reikšmingą sektorių miestui, todėl NT plėtotojų statusas apibrėžiamas kaip svarbių partnerių rėmuose, su kuriais privalo vykti nuoseklus ir betarpiškas bendravimas. Kandidatas įsitikinęs, kad miesto vadovas turi tiesiogiai kalbėtis su NT plėtotojais, kurie įgyvendina mietui svarbius projektus.
  • savivaldybė turi būti moderatorius, kuris subalansuoja interesus ir surandą kompromisą bei vengia viešų aiškinimųsi su emociniais nuokrypiais socialinėse;
  • nepritaria dabartinei administracinei struktūrai, kai yra pristeigta nepagrįstas skaičius skyrių, kurie negeba susišnekėti tarpusavyje ir verslas dėl to tampa įkaitas tiek sprendimų priėmimo, tiek ilgo derinimo proceso kontekste;
  • siūlytų steigti miesto planavimo grupę iki 15 asmenų, kuri apjungtų ir koordinuotų visus derinimo proceso etapus, įtraukiant ir bendravimą su savivaldybės įmonėmis. Praplečiant viziją, atsirastų atvejų vadybininkai turintys subordinacijos viršenybę, kurie lydėtų plėtotoją per visus projekto derinimo procesus;
  • kandidato manymu, trukmės klausimą išspręstų laiko KPI‘s – greiti sprendimai būtų siekiamybė;
  • sutinka, kad mažai PPP projektų ir ši kryptis turi būti miesto interesas. Kandidato įsitikinimu, nuo kitų metų turėtų vykti spartesnis sklypų įveiklinimas ir tikėtina, kad ši sritis pajudės greičiau. Juolab, kad miestas turi pinigų, tikslas – pinigų įdarbinimas;
  • didelis galvos skausmas dėl renovacijos ir kokie efektyvūs sprendimai turėtų būti daromi siekiant energetinio efektyvumo, nes abejoja dėl senų sovietinių daugiabučių griovimo ir kad jų vietoje būtų plėtojami nauji daugiabučiai. Iš dabartinės renovacijos programos išlaužė viską, ką galėjo. Viena iš minčių – miestas turi papildomai investuoti į skatinimo priemones dėl intensyvumo;
  • galimybę apie mokamas paslaugas, kad verslas tokiu būdu turėtų opciją spartesniam derinimo procesui, vertina atsargiai: jei nebūtume apkaltinti dvigubų standartų taikymu – puiki idėja, bet būtų labiau linkęs siekti terminų korekcijų;
  • įsitikinęs, kad tarnautojų drąsą priimti sprendimus gali paskatinti aiškus procedūrų aprašas ir nuolatinis bendravimas ir pokalbiai su atsakingomis prižiūrinčiomis institucijomis: kalbėjimas su jomis nuimtų nereikalingas įtampas ir įtarinėjimus;
  • kandidato matymų, reikia plėsti savivaldybės darbuotojų skaičių, nes pats Vilnius išaugęs;
  • savivaldybė turi kalbėti su bendruomene ir siekti ją įtikinti, kad vienas ar kitas projektas yra naudingas ir perspektyvus. Savivaldybė turi išeliminuoti verslo ir bendruomenės santykį –  pati turi būti tas tiesioginis kalbėtojas su visuomene;
  • municipalinis būstas – negalėjo atsakyti dėl jo perspektyvų;
  • trūkstamų profesinių atstovams skirti subsidijas įsigyti būstą. Tai galėtų būti puiki tendencija;
  • infrastruktūros mokesti ir tikslinis jo panaudojimas. Pritartų lokalaus panaudojimo formai bei  krepšelio susiejimui su mokėtoju. Infrastruktūros mokesčio tema – šlifuotina. Prašymas, palaikyti tęstinumą.
  • miestas „sėdi“ ne ant žemės ar infrastruktūros mokesčių, o  – iš gyventojų pajamų mokesčio. Kuo miesto ekonomika bus geresnė, kuo daugiau gyventojų bus mieste – tuo daugiau surenkama į miesto iždą, todėl miesto prioritetas – darbo vietų kūrimas ir neišvengiamai šalia iena būsto tema;
  • kino pramonė turi didelį potencialą tapti išskirtiniu Vilniaus  bruožu;
  • stiprus dėmesys aviacijai: praplėsti skrydžių krypčių apimtis, skirti 20 mln. Investicijų, pasirašyti 5-10 metų nuolatines sutartis su patikimomis skrydžių bendrovėmis;
  • žemės reformos užbaigimas: kuo skubiau užbaigti, jei nepavyksta natūra – susimokėti ir judėti toliau. Prognozuoja, kad šiam procesui užbaigti prireiks iki 4 metų;
  • pritaria 10 architektūros taisyklių, vienintelį minusas – nebuvo šis sprendimas išdiskutuotas su interesų grupėmis, kurias šis projektas palies tiesiogiai. Taip pat matytų šių taisyklių oficialų formalizavimą;
  • pritaria parkavimo vietų normatyvų mažinimui, bet lygiagrečiai miestas turi įsivesti aiškius reikalavimus dėl viešojo transporto patogumo ir efektyvumo;
  • M. Pakalnis galėtų užsiimti tik kūrybine veikla ir jokiais būdais ne vadybine;
  • stiprintų vyr. inžinieriaus komandą.

Ketvirtojo susitikimo metu svečiavosi kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Mykolas Majauskas. Keistos auros apgaubtame pokalbyje, skirtingai nei kituose susitikimuose su kandidatais, daugiau girdėjosi LNTPA vadovo ir kitų narių balsai nei nepriklausomo M. Majausko. Kandidatas buvo labiau linkęs uždavinėti klausimus nei į juos atsakyti.

Keletas retesnių kandidato atsakymų ir įžvalgų apie galimą savo darbą tapus meru:

  • NT sritį gerai pažįsta, bet NT plėtotojų – ne. Pasakojo apie savo netrumpą patirtį NT sektoriuje, teigdamas, kad NT ilgai jį maitino: pradėjo kaip NT vertintojo padėjėjas, asistentas, vėliau tapo nuomos strategu;
  • teigia suprantąs, kaip svarbu NT verslui greitas sprendimų priėmimas. Kaip organizuotų savivaldybės darbą, kad būtų pasiektas tas greitis, konkrečių pasiūlymų iš kandidato nebuvo;
  • prieš susitikdamas su LNTPA bendruomene, kandidatas teigė kalbėjęs su Mindaugu Pakalniu, kuris, pasak M. Majausko, jam patarė pažadėti NT vystytojams, kad dabartinį vyr. architektą atleistų, jei taptų meru ir tai lemtų jam NT sektoriaus balsus rinkimuose;
  • kandidato teigimu, pagrindinė motyvacija tapti meru – jo paties ir jo būsimos komandos savivaldybėje politinis nepriklausomumas: nepriklausydamas politinei jėgai turi prabangą formuoti savo komandą ir priimti sprendimus atsiribojant nuo bet kokių politinių įtakų;
  • kandidatui sunkiai suprantamas augantis personalo skaičius savivaldybėje. Jo įsitikinimu, šiandien reikia remtis skaitmenizacijos nulemtais sprendimais;
  • kandidatas įsitikinęs, kad daug problemų išspręstų kuo didesnis ir platesnis viešumas: aiškiai suformuluoti ir komunikuojami tikslai bei aiškiai įvardinti asmenys, kurie atsakingi už tuos tikslus ir jų įgyvendinimą. Dabar stebimas viešos atsakomybės trūkumas;
  • siekiant gerinti NT verslo aplinką mieste turi vykti bendros diskusijos su LNTPA atstovais;
  • negalėjo išsakyti savo tvirtos pozicijos dėl galimybės verslui turėti mokamą paslaugą už sprendimų spartą. Pasak kandidato, į tokią opciją reikia žiūrėti labai atsargiai;
  • negalėjo pateikti konkrečios pozicijos dėl infrastruktūros mokesčio panaudojimo modelio;
  • kandidatas gan palankiai vertina 10 architektūros taisyklių formatą, tačiau įžvelgia šioje vietoje polinkį į subjektyvumą ir galimas interpretacijas;
  • pasak kandidato, municipalinio būsto spartesnė įgyvendinimo eiga galima tik apjungus jėgas su Vyriausybe.

Penktojo nuotolinio susitikimo metu svečiavosi kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Lukas Savickas.

Pagrindiniai pokalbio akcentai: 

  • Problemą įžvelgia ne įstatymuose ar tvarkose, bet jų įgyvendinime bei prisiimant atsakomybę;
  • Įsitikinęs, kad viešųjų struktūrų valdymas turi būti paremtas projektų valdymo praktika ir principais;
  • Vieno langelio modelio šalininkas;
  • Palaiko hibridinį darbo grafiką: vertina atliktų darbų kiekį, bet ne išsedėtų valandų skaičių. Priduria, kad nuotolinio ir darbo biuro deriniams turi būti protingas: jei darbo pobūdis reikalauja stacionarumo ir kolektyvinio pobūdžio – hibridinio darbo būti negali;
  • Siektų išlaikyti dabartinių darbuotojų daugumą ir tiklsingai įdarbintų jų turimas kompetencijas;
  • Siektų naikiti kaltųjų paieškos ir nubaudimo kultūrą, kuri šiandien itin gaji ir lemia astakomybės vengimo besiformuojančias tradicijas;
  • Norėtų „įjungti“ klaidos atleidimo praktiką;
  • Abejoja idėja dėl specialistų pagalbos iš šalies (outsouce);
  • Dėl municipalinio būsto. Neatmeta partnerystės su verslu, bet stipresnį dialogą šiuo klausimu matytų su centrine valdžia;
  • Infrastruktūros mokestis. Gan skeptiškai vertina lokalaus panaudojimo modelį;
  • Dėl architektūros. 10 taisyklių laiko sveikintinu sprendimu, tik turi abejonių dėl jų įgyvendinimo ir taikymo teisingumo;
  • Paklaustas dėl želdynų ir jo griežtų ankstesnių pasisakymų šiuo klausimu, politkorektiškai išsisuko nuo tiesaus astakymo;
  • Apie dabartinį vyr. architektą: dominuoja pokyčių nuotaikos.