LNTPA urban turas Milane ir Romoje. Nuo Italijos urbanistinių patirčių, jautraus paveldo iki išmaniųjų ateities rajonų
Kovo pabaigoje Lietuvos nekilnojamoj turto plėtros asociacijos (LNTPA) bendruomenė tradicinio urbanistinio turo metu lankė du architektūriškai dinamiškiausius Italijos miestus – Milaną ir Romą. Per keturias vizito dienas delegacija aplankė daugiau nei dešimtį svarbių objektų: nuo baigtų gyvenamųjų kompleksų ir renovuotų istorinių rūmų iki išskirtinių komercinių pastatų bei dar tik kylančių statybviečių.
Pagrindine pažintinio turo gija tapo urbanistinės konversijos: kaip miestai prikelia užmirštas ar apleistas erdves ir kaip prie šių pokyčių prisideda valdžia, sumani architektūra, tvarumo idėjos bei noras kurti atviras vietas bendruomenei.
Šio turo iniciatorė, šeimininkė ir viena pagrindinių organizatorių – „Scandurra Studio“, 2001 m. architekto Alessandro Scandurra Milane įkurta įmonė, kuri jau antrus metus yra oficiali LNTPA narė. Su daugiau nei 60 tarptautinių profesionalų komanda studija sujungia architektūrą bei miestų planavimą ir šiuo metu aktyviai plečia veiklą Baltijos šalyse. Studijos filosofija remiasi vietos atminties atkūrimu ir architektūra, kuri yra istoriškai sąmoninga bei orientuota į ateitį.
Turo dienoraštis
MILANAS
„Scandurra Studio“ – architektūros biuro pristatymas
Turas prasidėjo pristatymu LNTPA narės „Scandurra Studio“ biure – tai buvo itin simboliška pradžia, nes būtent šios studijos iniciatyva ir įgyvendinti projektai sudarė visos programos pagrindą. Alessandro Scandurra kuriama praktika apima teritorijų planavimą, urbanistinį ir architektūrinį projektavimą bei bendradarbiavimą su didžiausiais investuotojais, tokiais kaip „Hines“, „Coima“ ar „Generali“.
„Scandurra Studio“, kaip kelionės šeimininkė, viso turo metu dalijosi savo įžvalgomis, patirtimi ir metodiniu požiūriu: kiekvienas projektas pradedamas nuo gilaus pasinėrimo į vietos istoriją, o architektūra traktuojama kaip prasmių kūrimas ir gebėjimas įsiklausyti į vietos praeitį.
Įdomus faktas: Nuo 2024 m. studija oficialiai išplėtė savo veiklą į Baltijos šalis, o jų narystė LNTPA bendruomenėje bei ši suorganizuota kelionė dar labiau sustiprina ryšius su Lietuvos nekilnojamojo turto rinka ir vystytojais.
„Oasi Isola“ – gyvenamosios paskirties statybvietė
Įgyvendinamas gyvenamosios paskirties projektas | Arch. „Scandurra Studio“ „Oasi Isola“, esantis Via Alserio ir Via Ugo Bassi gatvėse Milano kūrybiškame Isola rajone, yra daugiafunkcės paskirties konversijos projektas. Bendrasis pastato plotas siekia apie 15 tūkst. kv. m, jame suplanuoti 52 įvairių tipų NT vienetai: butai, miesto vilos su privačiais sodais bei komercinės erdvės pirmame aukšte.
1940 metais Oasi Isola teritorija buvo suplanuota ir virtusi į pramoninį kompleksą. Vėliau prarado savo tiesioginę funkciją ir palaipsniui buvo apleista, tapo uždara ir mažai gyvybinga miesto dalimi.
„Scandurra Studio“ sprendimas buvo pašalinti statinius vidiniame kieme, paverčiant jį žalia, pralaidžia bendruomenine erdve, takais jungiant pagrindinius gyvenamuosius tūrius bei nekenkiant sodo kokybei. Visa kompozicija sukurta taip, kad būtų atvira ir prieinama, o ne uždara ir aptverta. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip komercinės ir pramoninės teritorijos atsakingai konvertuojamos į gyvenamąsias, visuomenei atviras erdves.
„Feltrinelli“ fondas – „Herzog & de Meuron“
Kultūros ir biurų kompleksas
Vos už kelių žingsnių nuo „Oasi Isola“ esantis „Porta Volta“ kompleksas, suprojektuotas „Herzog & de Meuron“, yra vienas iš labiausiai aptariamų pastatų šiuolaikinėje Italijos architektūroje. Atidarytas 2016 m. pabaigoje, tai buvo pirmasis šios šveicarų firmos įgyvendintas projektas Italijoje, iškart tapęs pavyzdžiu, kaip kultūros įstaigos ir verslo įmonės gali sugyventi vienoje architektūrinėje erdvėje.
Kompleksą sudaro du greta esantys pastatai, kurių dizainas telpa į maždaug 200 metrų ilgio gan siaurą tūris su išskirtine, pasikartojančia šlaitinio stogo konstrukcija su pilnai įstiklintais fasadais. Projektas iškilo buvusio medelyno vietoje, apleistą miesto kampą paversdamas gyvybinga miesto teritorija tiek gyventojams, tiek ir svečiams. Kompleksą supa 11 000 kv. m viešasis parkas – reta žalioji oazė Milano centre.
Beje, viename pastate įsikūręs „Giangiacomo Feltrinelli“ fondas, kitame – „Microsoft Italy“ būstinė („Microsoft House“).
„Porta Nuova“ ir „Bosco Verticale“
Gyvenamųjų ir biurų rajonas
Mažai teritorijų konversijų istorijų Italijoje prilygsta „Porta Nuova“ mastui ir ambicijoms. Daugiau nei 300 000 kv. m plotas Milano širdyje sujungė tris anksčiau atskirtus rajonus į vientisą visumą. Buvusi apleista poindustrinė teritorija virto vienu moderniausių rajonų Italijoje, gavusiu LEED Neighborhood Development sertifikatą.
Ryškiausias ir vienas žinomiausių objektų čia yra „Bosco Verticale“, suprojektuotas „Stefano Boeri Architetti“. Tai dviejų gyvenamųjų dangoraižių kompleksas, esantis Milano Porta Nuova rajone. Abu bokštai buvo atidaryti 2014 metais, jų aukštis atitinkamai– 116 m ir 84 m.
Projekte auga 900 medžių (3, 6 arba 9 metrų aukščio), 5000 krūmų ir 15 000 įvairių kitų augalų, kurie fasado pusėje išdėstyti pagal poreikį šviesai. Lygumoje pagal medžių kiekį tai atitiktų 20 000 kvadratinių metrų miško plotą.
Pastato žaluma priklauso visiems ir negali būti keičiama, šalinama ar pakeičiama atskirų butų nuomininkų. Už augalų priežiūrą gyventojai nėra atsakingi. Šį darbą atlieka Milano miesto savivaldybės sodininkai. Priežiūrai naudojami „skraidantys sodininkai“ – arboristai-alpinistai, kurie nusileidžia virvėmis nuo bokštų
Kiekvienas butas yra dosniai apželdintas: kiekviename bute auga mažiausiai 2 medžiai, 8 krūmai ir 40 augalų vienam gyventojui, suteikiant artimą ryšį su žaliuoju komponentu ir su tuo susijusią fizinę bei psichologinę naudą
2015 m. „Bosco Verticale“ projektas buvo pripažintas geriausiu aukštybiniu pastatu pasaulyje (CTBUH). Augalų. Beje, kadangi po pastatais eina metro linijos, įrengta speciali vibracijos izoliacijos sistema.
„CityLife“ ir „CityWave“ (BIG)
Urbanistinės konversijos projektas
Buvusios Fiera Milano parodų teritorijos vietoje iškilo „CityLife“, kuris yra vienas didžiausių urbanistinių projektų Europoje. 366 000 kv. m plote sukurta daugiafunkcė teritorija su parkais, gyvenamaisiais kvartalais, prekybos zona ir pasaulinio lygio architektų – „Studio Libeskind”, Zaha Hadid Architects ir Arata Isozaki & Associates – suprojektuotais trimis dangoraižiais. Projektą įgyvendino „Generali“ grupė. Investicijos siekia apie 523 milijonų eurų.
Trys dangoraižiai:
- Isozaki bokštas – 202 m, aukščiausias Italijoje
- Libeskind bokštas – 150 m, lenktas fasadas
- Zaha Hadid bokštas – 170 m, besisukantis stiklo tiltas
„CityLife yra didžiausia be automobilių zona Milane ir viena didžiausių Europoje.“
Paskutinė projekto dalis – „CityWave“, projektuojama „Bjarke Ingels Group“ (BIG). Tai du biurų pastatai, sujungti 140 metrų ilgio kabančiu stogu, formuojančiu viešą pėsčiųjų erdvę. Beje, stogas dengtas saulės elementais ir tai yra viena didžiausių tokių sistemų pasaulyje.
„CityWave“ siūlo 4 500 kvadratinių metrų atvirų erdvių: vidinius kiemus, laiptuotas lodžijas, natūralią vėdinimo sistemą. Projektas turi aukščiausius tvarumo sertifikatus (LEED, WELL, WiredScore). Pasyvus aušinimas, šiluminės energijos kaupimas ir požeminių vandenų sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą iki 40 % lyginant su panašaus masto pastatais.
„Cascina Merlata“ (UpTown) – pirmasis išmanusis rajonas Italijoje
Gyvenamasis rajonas | „Scandurra Studio“ projektas
„UpTown“ – pirmasis išmanusis rajonas Italijoje, įgyvendinamas 900 000 kv. m teritorijoje. Jis sukurtas kaip „miestas mieste“, integruojantis gyvenimą, darbą, paslaugas ir žaliąsias erdves.
Projektas pasižymi pažangiomis technologijomis, bendruomeninėmis erdvėmis ir 250 000 kv. m parku, kuris buvo įrengtas dar prieš atsikraustant gyventojams.
„Palazzo Spiga 26“ – „Kering Group“ būstinė
Biurų ir komercinis pastatas | Arch.: „Scandurra Studio“
Prestižinėje Milano mados gatvėje Via della Spiga esantis XVIII a. pastatas buvo transformuotas į prabangų 13 000 kv. m kompleksą. Projekto architektų komanda iš „Scandurra Studio“ išsaugojo istorinį charakterį, tačiau papildė jį drąsiais šiuolaikiniais elementais: įstiklintu viršutiniu aukštu ir specialiai sukurta keramine fasado apdaila. Dabar čia įsikūrusi „Kering Group“ (valdančios „Gucci“, „Saint Laurent“ ir kt.) būstinė.
Projektą „Spiga 26″ įgyvendino vienas žymiausių pasaulio NT plėtotojų „Hines“, kuris pastatą įsigijo dar 2019 metais. Bendra projekto investicijų suma siekia 250 milijonų eurų.
ROMA
Città del Sole“ – buvusio autobusų depo konversija
Mišrios paskirties projektas
Įgyvendinant projektą apleista transporto infrastruktūros teritorija buvo konvertuota į atvirą, daugiafunkcį miesto kompleksą su viešosiomis erdvėmis. Komplekse persipina komercinės erdvės, biblioteka, biurai ir gyvenamieji butai. Kasinėjimų metu rasti antikiniai radiniai buvo integruoti į projektą kaip viešas archeologinis sodas.
Projektas buvo nominuotas „Mies van der Rohe“ premijai.
„The Social Hub Rome“
Studentų būstas ir bendradarbystės erdvės
Buvusi geležinkelio teritorija paversta moderniu urbanistiniu campus (lt. universitetiniu miesteliu), jungiančiu gyvenimą, darbą ir bendruomenę, šiandien vadinamas co-living modelio namai.
Projekto investicijos siekia apie 114 mln. eurų. Sukurtas 10 000 kv. m parkas.
„Palazzo Raggi“ – prabangūs būstai istoriniame pastate
Gyvenamasis projektas | „Scandurra Studio“
Tai XVII a. rūmų Romoje konversija, grąžinanti pastatą į pirminę – gyvenamąją – funkciją ir stiprinanti istorinio centro gyvybingumą.
Prie projekto rekonstrukcijos buvo prisiliesta itin jautriai: išsaugoti autentiški elementai, tokie kaip freskos, kasetinės lubos, istorinės durys ir monumentali laiptinė.
Tuo pačiu integruoti šiuolaikiniai sprendimai leidžia pastatui funkcionuotų atitinkant šiuolaikinius komforto, inžinerijos ir privatumo standartus.
Kompleksą sudaro ribotas skaičius aukštos klasės butų, išsidėsčiusių aplink vidinį kiemą ir tai klasikinę Romos urbanistinę struktūrą.
NT požiūriu tai „prime“ segmento projektas, kuriame vertę kuria ne tik architektūra, bet ir itin patraukli lokacija Romos centre.
Šis projektas aiškiai parodo, kad paveldo objektai gali būti ne tik saugomi, bet ir ekonomiškai gyvybingi, prisitaikantys prie šiuolaikinio miesto gyvenimo.
„Via Veneto 89“ – „Deloitte“ būstinė
Istorinio pastato rekonstrukcija
Projektas išsiskiria kaip jautrios istorinės architektūros transformacijos pavyzdys, kai neoklasicistinis pastatas pritaikomas šiuolaikiniams verslo poreikiams neprarandant identiteto.
Atnaujinimo metu projektą kūrusi LNTPA narė „Scandurra Studio Architettura“ iš esmės perorganizavo vidaus erdvės, siekdama pastatą padaryti atviresniu ir labiau pralaidžiu: įrengtas centrinis kiemas, skaidrus vestibiulis su stoglangiu, kuriantis nuolatinį sąsają tarp istorinės architektūros ir šiuolaikinio miesto gyvenimo. Atkurtas kompleksas apima 16 000 kv. m, kuriuose darbuojasi daugiau nei 2 600 „Deloitte“ darbuotojų, kurie anksčiau dirbo skirtinguose Romos biuruose. Šį projektą kaip savo būstinę Romoje pasirinko ir „Amazon“, todėl tai vienas iš nedaugelio objektų Europoje, kuriame vienu metu įsikūrę du pasauliniai verslo gigantai. Trigubas LEED, BREEAM ir WELL sertifikavimas istoriniame pastate pabrėžia, kad tvarumas tampa nebe pasirinkimu, o standartu net sudėtingose paveldo teritorijose.
„The Cloud“ – „Studio Fuksas“
Konferencijų centras
„The Cloud“ – vienas įspūdingiausių šiuolaikinės architektūros projektų Romoje, išsiskiriantis inovatyvia forma ir masteliu.
Oficialiai tai yra Romos EUR rajono kongresų centro ir viešbučio kompleksas, į kurio įgyvendinimą buvo investuota yra 239 mln. Eurų. Žemės drebėjimams atsparų projektą sukūrė architektai Massimiliano ir Doriana Fuksas. „The Cloud“ užbaigtas 2016 m. spalį po net 18 metų trukusio proceso.
Tai didžiausias per daugiau nei pusę amžiaus Romoje pastatytas objektas, įsikūręs EUR verslo rajono pietinėje dalyje, buvusio apleisto parkingo vietoje.
Architektūrinę idėją sudaro trys aiškūs elementai: stiklo ir plieno „Theca“, viską apgaubianti struktūra, jos viduje „pakibęs“ laisvos formos „Debesis“, bei juodas, siauras viešbučio bokštas „Blade“.
Pastato koncepcija interpretuoja dviejų Romos architektūrinių tradicijų priešpriešą – racionalistinę EUR geometriją ir barokinę, organišką formą.
Komplekso plotas siekia 55 000 kv. m, o bendras vietų skaičius – apie 8 000, įskaitant auditoriją ir požemines kongresų erdves.
Projekte integruotos energijos gamybos ir vandens surinkimo sistemos, tačiau nepaisant architektūrinės ambicijos, jis iki šiol kelia diskusijas dėl kainos, įgyvendinimo trukmės ir realaus ekonominio atsiperkamumo.
Mindaugas Statulevčius, LNTPA vadovas:
„Vizitas Italijoje dar kartą aiškiai parodė, kiek svarbus mūsų sektoriui yra tarptautiškumas ir gebėjimas matyti save platesniame kontekste. Lygindami Italijos ir Lietuvos praktikas, galėjome objektyviau įsivertinti savo stiprybes ir silpnąsias vietas. Tokios išvykos leidžia ne tik semtis idėjų, bet ir pasitikrinti kryptį, kuria juda mūsų rinka. Ypač vertingas buvo tiesioginis dialogas su vietos plėtotojais, architektais ir investuotojais, kurie dalijosi realiais konversijų pavyzdžiais. Tai suteikia labai praktišką supratimą, kaip seni pastatai gali būti sėkmingai pritaikomi naujam gyvenimui.
Akivaizdu, kad Italijoje vis stiprėja požiūris, jog projektai turi būti atviri visuomenei ir kurti socialinę vertę. Net ir konvertuojant istorinius ar industrinius objektus, prioritetas teikiamas gyvybei, prieinamumui ir bendruomeniškumui. Manau, Lietuvoje dar turime erdvės augti šioje srityje, kad projektai nebūtų vien komerciniai, bet kurtų platesnę naudą miestui. Tai ypač aktualu šiandien, kai rinka bręsta ir vien nauja statyba nebėra pakankama.
Turime daug neišnaudoto turto, kuris gali tapti kokybiškomis, gyvybingomis erdvėmis. Be to, riboti sklypai miestuose skatina ieškoti tvaresnių sprendimų per konversijas. Tokie projektai padeda efektyviau naudoti infrastruktūrą, mažinti urbanistinę plėtrą ir stiprinti miesto centrus. Italijos patirtis rodo, kad būtent transformacijos gali sukurti aukštos kokybės aplinką žmonėms. Ne mažiau svarbu ir tai, kad italai geba derinti kultūros paveldą su šiuolaikine architektūra, ir šis santykis yra skatinamas, o ne ribojamas. Būtent tokio požiūrio norėtųsi daugiau matyti ir Lietuvoje. „