Vyriausybės pritarimo sulaukęs Teritorijų planavimo įstatymas po ilgo laiko galėtų smarkiai sutrumpinti planavimo procedūras. Jeigu Seime įstatymas nebus pakeistas, tai bus didelis žingsnis į priekį sausinant biurokratijos pelkę – atsisakoma beveik pusės galiojančių procedūrų ir dokumentų, miestas planuojamas nebe sklypais, o apgalvotais kvartalais.
Dabartinis įstatymo projektas leistų iš esmės patobulinti teritorijų planavimą tiek privatiems asmenims, tiek verslui, tiek bus lengviau užsienio investuotojams. Didelis žingsnis į priekį – beveik per pusę trumpinamos procedūros.
Naujoji sistema numato, kad mažiausias planavimo objektas bus kvartalas, nebe sklypas. Tai reiškia, kad miestas bus geriau planuojamas, labiau sistemingai ir kompleksiškai vystomas, o norint pradėti statybas, turint kvartalo detalųjį planą, nebereikės atskiro sklypui, sprendiniai bus įgyvendinami jau techniniu projektu.
Žemės naudojimas bus keičiamas savivaldybės – administracijos direktoriaus sprendimu.
Kol kas silpnoji projekto vieta – viešojo intereso teritorijų planavime gynimo procesas. Dabar ginantieji viešąjį interesą teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendinius ar kitus administracinius aktus galėtų ginčyti per 20 darbo dienų nuo statybos leidimo išdavimo, bet ne vėliau nei per trejus metus nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Toks terminas gerokai trumpesnis, nei galiojantis dabar. Įstatyme apibrėžta ir suintersuota visuomenė, kuri gali ginčyti tokius sprendimus
Šiuo metu suintersuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas teritorijų planavimo srityje. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.
Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius