Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras” kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Lietuvos architektų sąjunga šį rudenį įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos remiamą taikomąjį tyrimą „Pramonės zonų konversijų galimybių studija”. Tyrėjų įžvalgos ir rezultatai buvo pristatyti susirinkusiam vystytojų, architektų, akademinės bendruomenės, savivaldos ir visuomenės atstovų ratui.
Konversija – tai ne tik apleistų pramoninių teritorijų sutvarkymas, tai procesas, kurio metu teritorija vėl tampa aktyvia miesto dalimi ir yra įveiksminama gyventojų reikmėms.
Pramoninių teritorijų konversijos teisinę situaciją apžvelgusi advokatė Kristina akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teisenoje nėra detalaus teisinio konversijos termino apibrėžimo. Advokatė siūlo skirti kelis konversijos tipus – „maksimalioji” konversija, kai nugriaunami esami ir kuriami nauji statiniai, ir „taikomoji” konversija, kai esami pastatai pritaikomi naujai veiklai.
Sukaupta patirtis ir realizuoti pavyzdžiai rodo, jog pramonės objektų konversijų galimybės sulaukia vis didesnio vystytojų dėmesio. Pasirenkant konversijos mastą (maksimaliai išvalant turimą erdvę ar pritaikant esamas konstrukcijas ir erdves) vertinama pastato būklė, teritorijos vieta, esama tarša, nauja funkcija ir kt. Vis dėlto dažniau pasirenkamas esamų statinių ir įrengimų demontavimas. Dažnai tam įtakos turi didesnis darbų efektyvumas ir greitesnis projekto atsiperkamumas.
Architektūrologė Aida Štelbienė siūlo atsižvelgti į tapatybės architektūroje paiešką ir naujuose projektuose ateinančioms kartoms išsaugoti senųjų buvusių pramonės teritorijų ženklus. Įkvėpimo galima pasisemti iš užsienio vystytojų, kai ankstesnės statinio paskirties ir architektūros tapatybė išsaugoma sėkmingais architektūriniais sprendimais sujungiant skirtingų funkcijų senąsias ir naująsias erdves, kūrybingai panaudojant likusius įrengimus ar konstrukcijos elementus ar net naujais pastatais išsaugant buvusį teritorijos urbanistinį audinį.
Architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime minėjo, kad Vilniaus mieste įsisavinta trečdalis esamo konversinių zonų potencialo. Architektas taip pat akcentavo konversijos projektų daugiafukciškumo svarbą bei indėlį kuriant naujas viešąsias erdves.
Pranešėjai pabrėžė, kad tinkamam pramoninių zonų konversijos procesui reikia nuoseklumo, bendros vizijos ir kryptingo bendradarbiavimo, kuo ankstesnėje proceso stadijoje įtraukiant ir visuomenę.
Renginio pranešimus rasite čia
Akimirkos iš renginio