Šią savaitę Lietuvos Respublikos Seime registruotas grupės narių pasiūlymas dėl naujojo Statybos įstatymo pakeitimų, kuris yra naudingas išimtinai vienai interesų grupei – statybininkams, o antikorupcinis ir poveikio verslo aplinkai pasiūlymo vertinimas nėra atliktas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nuomone, priėmus siūlomus pakeitimus, bus reikšmingai ribojama konkurencija statybos ir nekilnojamojo turto projektų vystymo rinkoje, nepagrįstai didinamos statybos darbų sąnaudos, tokiu būdu dar labiau mažinant būsto įperkamumo galimybes.
„Pasiūlymu yra numatoma, kad NT plėtotojai iš esmės visais atvejais atlikdami bet kokius statybos darbus, tame tarpe ir kapitalinio remonto, bus priversti samdyti generalinius rangovus. Akivaizdu, kad toks pasiūlymas išimtinai yra naudingas vienai interesų grupei – stambiesiems rangovams.
Statybos įstatymo projektas buvo rengiamas ir derinamas daugiau negu metus laiko su visomis suinteresuotomis sektoriaus grupėmis bei asmenimis. Ir galutinėje įstatymo projekto priėmimo stadijoje įtraukti tokius siūlymus, eliminuojant diskusijos ir poveikio vertinimo stadijas, yra nesąžiningas veikimas išimtinai atliepiant vienos – rangovų – grupės naudą ir interesus.
Pasiūlymas nėra derintas, diskutuotas su rinkos dalyviais, statybos, vystymo procese veikiančiais asmenimis, nėra įvertintas pasiūlymo poveikis rinkai, jos dalyviams, jo įgyvendinimo priemonės, mechanizmai“, – teigia Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas.
LNTPA vadovas atkreipia dėmesį, kad Seimo narių registruotas pasiūlymas turės įtakos ne tik privačiam sektoriui, tačiau ir viešajam bei jų įmonių vystomiems projektams, pavyzdžiui, tokiems kaip ministerijų miestelis: „Valstybės ir savivaldybių įmonės taip pat veikia kaip NT plėtotojai, užsakovai. Dėl to tokiu pasiūlymu bus daroma įtaka ir viešiesiems pirkimams, valstybinių, savivaldybių projektų kainoms“.
Pasak M. Statulevičiaus, pritarus naujajam pasiūlymui bus ribojama konkurencija statybos ir NT vystymo rinkose. Statytojai bus priversti iš esmės visais atvejais samdyti generalinį rangovą:
„Lietuvos NT rinkoje generalinių rangovų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją, gebančių vystyti didesnės apimties projektus, skaičius nesiekia ir 10. Tokiu būdu NT vystytojai bus priverstas rinktis iš riboto skaičiaus rinkos dalyvių, kurie galimai siūlys panašias kainas už paslaugas, realios konkurencijos nebus, statytojams bus „primestos“ statybos kainos, kurios bus perkeltos galutiniams vartotojams“, – situacija vertina LNTPA vadovas, pridurdamas, kad kai kuriais atvejais galimybės rinktis generalinį rangovą apsiribotų iki vieno ar dviejų asmenų.
Pažymėtina, kad nesant jokios priežasties ir pagrindo bus beveik eliminuojama pasirinkimo galimybė ir didinami NT objektų vystymo kaštai: „NT plėtotojai, turėdami tikslą prižiūrėti vykdomus statybos darbus, samdo projektų vadovus, kurie prižiūri rangovus, rangovų vykdomus darbus, kad darbai vyktų pagal grafiką ir pan. Priėmus pasiūlymą, vystytojas būtų priverstas už tos pačios funkcijos atlikimą mokėti ir savo samdomiems darbuotojams, ir generaliniam rangovui. Tokiu būdu būtų didinami vystymo kaštai, brangtų galutinis produktas, būsto įperkamumas taptų dar blogesnis nei šios dienos istorinės žemumos“, – teigia M. Statulevičius.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, prieš galutinį vartotoją atsako ir NT plėtotojas, rangovo užsakovas, ir rangovas, tai yra 2 asmenys. Priėmus Seimo narių pasiūlymą tam tikrais atvejais, prieš vartotoją atsakingu liktų tik vienas asmuo, nes užsakovas ir rangovas sutaptų. Tikimybė, kad bankrutuos vienas iš vieno, nei du iš dviejų, yra dvigubai didesnė kaip ir galima žala galutiniam vartotojui.
Pažymėtina, kad siūlomi parlamentarų pakeitimai būtų taikomi visoms statybos rūšims, tame tarpe ir kapitaliniam remontui. Vadinasi, be generalinio rangovo samdos nebus galima atlikti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, todėl labai tikėtina, kad nemažai konversijos projektų bus tiesiog sustabdyti.
„Ne visi vystytojai turi tokius pajėgumus, kad galėtų vykdydami rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, skirti papildomas lėšas generaliniam rangovui, patirti papildomas valdymo sąnaudas. Tokiu būdu projektai centrinėse miesto dalyse galimai bus sustabdyti ir vietoje atsinaujinančių ir patrauklių teritorijų, stūksos griuvėsiai, apleisti pastatai“, – kalba M. Statulevičius.
LNTPA vertinimu, neatsakingai ir nesitariant su įgyvendintojais keičiama įstatyminė bazė, kuri beje formuojama pažeidžiant Teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuva stipriai kenkia savo patrauklumui ir investuotojų akyse:
„Nemaža dalis patyrusių užsienio statytojų yra įpratę darbus organizuoti etapais. Dėl besikeičiančių ar iki galo nežinomų, specifinių reikalavimų pastatui, o galimai ir dėl ekonominių sumetimų, kai papildomai bus priversti pasitelkti generalinius rangovus ir mokėti valdymo mokesčius, užsienio investuotojai gali prarasti susidomėjimą projektų vystymu Lietuvoje“, – teigia LNTPA prezidentas pridurdamas, kad asociacijai ir jos nariams nėra žinoma jokia Europos šalis, kurioje būtų draudžia darbus organizuoti samdant daugiau nei vieną rangovą.
Šis Seimo narių pasiūlymas galimai paveiktų statybų valdymo būdu plėtojamus naujausius stambius investicinius projektus šalyje – bendrovės „Teltonika“ naujos elektronikos surinkimo gamyklos statybą ir „Biotechpharma“ – vienos didžiausių Europoje biotechnologijų miestų „Bio City“ įgyvendinimą, kuriais taip didžiuojasi tie patys parlamentarai, Vyriausybė ir pats šalies Prezidentas.
LNTPA_Raštas AAK_dėl Statybos įstatymo pakeitimo_genrangovai_SIGN