Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo turto bumas, sparti miestų statybos raida, stichiška priemiestinių zonų plėtra, fragmentiškai išplėtota susisiekimo, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra nesukūrė sąlygų darniai plėtrai.
Įgyvendinant paprojektį „Darnios plėtros akademijos institucinių gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą“ siekiama padėti sukurti urbanistinę politiką, kuri leistų kurtis ir gyvuoti gyvybingoms, atviroms, saugioms, aktyvioms bendruomenėms.
Paprojekčio tikslas – padėti sukurti urbanistinę politiką, kuri leistų kurtis ir gyvuoti gyvybingoms, atviroms, saugioms ir aktyvioms bendruomenėms.
Darnios plėtros koncepcijos idėja pripažįstama kaip viena pažangiausių ir pasiteisinusių siekiant visavertės plėtros. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 m.
Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. O pati darni plėtra – tai nuoseklus, gerai suplanuotas ir kryptingai įgyvendinamas bendruomenių vystymas. Jį sudaro visas kompleksas elementų – sveikatos apsauga, švietimas, mokymas, socialinė apsauga, bendruomeninė veikla, mokyklos, ligoninės ir kt.
Bendruomenių lygmenyje darnią plėtrą labiausiai lemia šie faktoriai:
1) sveika aplinka (švarus oras, žemė, vanduo; biologinė įvairovė; gamtinių išteklių naudojimas yra pagrįstas ir daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei);
2) gyvybinga ekonomika (plati ekonominė bazė, prisitaikanti prie kintamų sąlygų, konkuruojanti su kitomis šalies bendruomenėmis; garantuojanti gyventojų užimtumą trumpam ar ilgam laikotarpiui, gebanti pritraukti naujų investicijų);
3) socialinė gerovė (gyventojų saugumas; visiškas ir kokybiškas kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimas; prieinamas būstas ir komunalinės paslaugos);
4) bendruomenės gyventojų aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimasvisais bendruomenių plėtros etapais.
Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo turto bumas, sparti miestų statybos raida, stichiška priemiestinių zonų plėtra, fragmentiškai išvystyta susisiekimo, socialinė ir inžinerinė infrastuktūra nesukūrė sąlygų darniai plėtrai. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos finansuojamas paprojektis turėtų padėti spręsti šias problemas siekiant:
1) tobulinti valstybės urbanistinę politiką, orientuojant ją į darnų vystymąsi ir bendruomenių gyvenimo kokybės kėlimą (bendruomenių modernizavimas, prioritetą teikiant racionaliam socialinės, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto infrastruktūros kūrimui);
2) stiprinti nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvą, gebėjimus bei vaidmenį sprendžiant bendruomenių vystymo problemas (nuolat kelti nevyriausybinio sektoriaus atstovų gebėjimus; įtraukti juos į bendrus projektus; skatinti veikti savarankiškai);
3) stiprinti savivaldybių iniciatyvą, gebėjimus ir vaidmenį vystant savo regionus (kelti savivaldos atstovų gebėjimus; nuolat vykdyti diskusijas dėl bendruomenių problemų sprendimo; teikti pasiūlymus dėl konkrečių bendruomenių vystymo; įtraukti į bendrus projektus);
4) įtraukti visuomenines organizacijas ir privatų sektorių į valdžios sprendimų priėmimo procesą (vystyti šių subjektų bendradarbiavimą ir partnerystę, dalintis „gerąja patirtimi“, vykdyti bendrus projektus);
5) siekti, kad urbanistinės ir regioninės plėtros projektai būtų įgyvendinami kompleksiškai (tvari infrastruktūros plėtra; kompaktiškų miestų ir gyvenviečių kūrimas; efektyvus žemės naudojimas; gamtos bei kultūros vertybių apsauga; valstybė investicijų į regionų plėtrą kaštų ir naudos analizė);
6) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir perimti pažangią Vakarų Europos valstybių patirtį bendruomenių vystymo srityje;
7) įgyvendinant viešosios infrastruktūros projektus ar teikiant viešąsias paslaugas prioritetą teikti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektams.
Įgyvendinant paprojektį bus:
- parengta ir konferencijoje pristatyta DPA plėtros galimybių studija,
- parengta DPA veiklos ilgalaikė strategija
- vykdomi nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, DPA partnerių, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) darbuotojų mokymai,
- sukurtas internetinis tinklalapis ir informacinė duomenų bazė
Tikimasi, kad esminiai paprojekčio rezultatai prisidės prie gyvybingos, atviros, patrauklios, saugios, tvarios ir sveikos bendruomenės kūrimo.
Paprojektis, finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Bendra suma – 291.420 litų. Paramos lėšos – 76,50 proc., bendrojo finansavimo – 13,50 proc., nuosavas vykdytojo indėlis – 10 proc.