LNTPA vadovai tęsia nuotolinius susitikimus ir diskusijas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) atstovais infrastruktūros mokesčio tvarkos rengimo, parkingo normatyvų reguliavimo, būsto prieinamumo ir kitais miesto plėtrai svarbiais klausimais.
Būsto prieinamumas ir alternatyvios gyvenimo formos
Anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, šiandien kas mėnesį naujus rekordus skaičiuojančioje būsto rinkoje jaučiama įtampa ir būtina spręsti klausimus, kurie ateityje gali dar labiau branginti būstą ir mažinti jo prieinamumą.
„Būsto kainos per paskutinius metus augo 10 proc., Jau dabar matome, balandis turėtų būti dar vienas, jau eilinis, rekordinis mėnuo sandorių prasme. Ir nors būsto įperkamumas šiandien Lietuvoje – taip pat rekordinis, tačiau ši situacija gali gana greitai keistis: itin sparčiai auga statybų kainos, kaštus augina ir dabar taikoma aukščiausia energinė klasė bei plėtros mokesčiai, bet didžiausiu katalizatoriumi gali tapti Žemės įstatymo pataisos. Jeigu jos bus priimtos, plėtros mokestis valstybinėje žemėje (už kurią jau mokama nuoma), galės siekti ir 105 proc. rinkos vertės, kas vidutinės klasės būstą Vilniuje pabrangintų apie 15 proc. arba 25.000 eurų“, – sako M. Statulevičius.
Šio įstatymo pataisoms nepritaria ir Vilniaus miesto vadovybė. Jeigu įstatymas būtų priimtas, tai apsunkintų galimybes miesto centrinėje teritorijoje imtis konversijų, pramoninius pastatus pakeičiant būstu ar komerciniais, viešaisiais objektais. Būstas miesto centrinėje dalyje būtų ne tik sunkiau įperkamas, bet ir suaktyvėtų plėtra miesto pakraščiuose, kur nėra tokios išvystytos nei socialinės, nei inžinerinės infrastruktūros.
LNTPA atkreipia dėmesį, kad siekiant auginti būsto prieinamumą, svarbu planuoti ir alternatyvias jo formas: municipalinį būstą ar co-living (bendro gyvenimo) projektus.
Miesto vadovai susitikime teigė palaikantys kitokias būsto formas, tačiau joms taikomi reikalavimai kaip ir įprastam būstui. Plėtotojų akimis, reikalavimai laikinam apgyvendinimui ir nuolatiniam būstui turėtų skirtis, o mažesni reikalavimai nuomojamam būstui padėtų užtikrinti skaidrią nuomos rinką ir atliepti būsto centre poreikius.
UAB „Eika“ vadovas Domas Dargis teigia, kad sukaupta patirtis Co-living projektuose kituose Lietuvos didmiesčiuose leidžia matyti, jog tokia būsto forma trumpalaikis jaunų Lietuvos ir užsienio studentų, atvykusių specialistų pasirinkimas. Šiems gyventojams neaktualios vaikų žaidimo aikštelės ar automobilio parkavimo vieta greta jų namų.
Parkingo reikalavimai
Diskusijoje taip pat priminti LNTPA teikiami pasiūlymai dėl automobilių parkavimo normatyvo schemos pakeitimo. Nuo 2019 m. asociacija teikia pasiūlymus dėl miesto automobilių parkavimo normatyvo schemos pakeitimo mažinant koeficientus parkavimo vietoms įrengti.
VMSA sutinka, kad tolesnis automobilių parkingui taikomų koeficientų mažinimas galėtų vykti ten, kur numatytu atstumu gyventojams prieinamas viešasis transportas, išvystytos kitos judumo galimybės, tačiau tam reikalingesnės platesnės analizės ir skaičiavimai. Pavyzdžiu galėtų tapti Vilniaus Šnipiškių rajono automobilių parkingo zonavimo studija.
Infrastruktūros įstatymo įgyvendinimas
Susitikimo metu aptartas infrastruktūros mokesčio tarifo taikymas. Plėtotojai išdėstė savo poziciją, kad kuriant infrastruktūros mokesčio schemą, pasigendama aiškumo, kaip bus panaudotos sumokėtos lėšos ir kokia infrastruktūra atsiras teritorijoje.
Miestui svarstant infrastruktūros mokesčio schemas, vystytojai siūlo sekti Danijos pavyzdžiu nustatant miesto plėtrai aktualias zonas ir išbandyti pilotinį jų vystymo projektą.
Anot LNTPA valdybos pirmininko Vyto Zabiliaus, miestas galėtų atsirinkti prioritetines plėtrai zonas, kuriose pasirūpintų tinklų ir kitos infrastruktūros plėtra, o vystytojai susimokėtų nustatytą infrastruktūros mokestį. Tokios teritorijos būtų patrauklios investavimui, mokesčio surinkimas ir prisijungimas prie tinklų vyktų daug tiksliau ir sklandžiau.