Teigiami kainų pokyčiai rodo ir išaugusią būsto svarbą pandemijos metu

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,6% (2020 metų spalį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2020 metų spalį metinis augimas sudarė taip pat 4,1%).

2020 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.671 Eur (+9 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,7%, 0,1% ir 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.184 Eur (+8 Eur/m²), 1.157 Eur (+8 Eur/m²), 766 Eur (+1 Eur/m²) ir 755 Eur (+6 Eur/m²).

Per metus (2020 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2019 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,2%, Šiauliuose – 5,0% ir Panevėžyje – 6,1%.

„Nepaisant svyravimų, tiek būsto rinkos aktyvumas, tiek butų pardavimo kainos Lietuvoje ir pagrindiniuose šalies didmiesčiuose ir toliau demonstruoja atsparumą dabartinei pandemijai. Jeigu butų pardavimo kainų augimas didmiesčiuose šių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais beveik sustojo (vidutinis mėnesinis augimas sudarė 0,1%), tai jau rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais fiksuojamas spartesnis butų pardavimo kainų ūgtelėjimas (vidutinis mėnesinis augimas – 0,4%). Po pirmojo karantino pabaigos nuosekliai ir sparčiai atsigavusi būsto rinka parodė, kad nuosavo būsto poreikis ir galimybės jį įsigyti niekur nedingo. Galima sakyti, kad dėl pandemijos staiga išaugęs izoliacijos bei darbo iš namų poreikis taip pat padidino ir būsto svarbą visos nekilnojamojo turto rinkos kontekste“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Jeigu butų kainų pokyčiai šiais metais išlieka teigiami, tai butų rinkos aktyvumas pasižymi didesniais svyravimais. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta daugiau nei 2.800 butų arba 23% mažiau nei šių metų spalį. Žvelgiant į ilgamečius duomenis, lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalyje dažniausiai fiksuojamas butų rinkos aktyvumo sulėtėjimas. T. y., 2004–2019 metų laikotarpiu butų sandorių skaičius lapkritį, palyginti su spaliu, vidutiniškai sumažėja apie 5%. Tačiau šių metų lapkričio mėnesį fiksuojamas 23% sandorių skaičiaus nuosmukis, akivaizdu, yra susijęs su sparčiai prastėjančia epidemiologine situacija Lietuvoje. Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad šių metų spalis, pagal parduotų butų skaičių Lietuvoje istoriškai buvo vienas rezultatyviausių mėnesių.

Pastaruoju metų pasikeitusias gyventojų nuotaikas gerai iliustruoja vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris, remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkritį sumažėjo 5 procentiniais punktais. „Didžiausią įtaką šio rodiklio sumažėjimui turėjo pastebimai pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės nei šių metų rugsėjo ar spalio mėnesiais. Įvertinus bendrą epidemiologinę situaciją šalyje ir vėl įsivyraujančias neigiamas nuotaikas, tikėtina, kad šių metų gruodį šalyje fiksuosime dar mažesnį bendrą rinkos aktyvumą nei šių metų lapkritį, o būsto kainų augimas didmiesčiuose ir vėl gali sulėtėti“, – sako R. Reginis.