Praėjus trylikai metų nuo geriausio NT projekto konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžios, šiemet renkami geriausieji per visą konkurso istoriją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamame konkurse geriausieji renkami keturiose kategorijose: gyvenamojo, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projektuose. 15min skaitytojai galės balsuodami rinkti savo favoritą. Geriausio gyvenamojo projekto kategorijoje šiemet dalyvauja 5 komisijos atrinkti objektai, ankstesniais metais laimėję geriausiųjų statulėles – projektas „Basanavičiaus 9A“, „Verkių slėnis“ ir „Kražių namai“ Vilniuje, „Fredos miestelis“ Kaune ir „Eglės apartamentai“ Palangoje.
Dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, ISOCARP – tarptautinės urbanistų ir architektų bendruomenės bei konkurso vertinimo komisijos narė teigia, kad gyvenamoji statyba yra paklausiausias objektas nekilnojamojo turto rinkoje bei pagrindinis variklis keičiant ir sparčiai vystant didžiųjų miestų teritorijas.
„Vertinant būstus, tarp kitų kriterijų, reikia atkreipti dėmesį į gyvenamosios statybos sukuriamą gyvenimo kokybę, projektų poveikį darniai miestų plėtrai (svarbūs apleistų teritorijų atnaujinimo, augančios viešosios infrastruktūros poreikio ir taršos dėl automobilių naudojimo klausimai)“, – teigė ji.
Anot D.Bardauskienės, kalbant apie miestų darnią plėtrą, reikia pabrėžti, kad nežiūrint urbanistų pastangų, būsto plėtra dar nesuvaldyta. Dažnai ji vyksta neprioritetinėse teritorijose, o ten, kur tiesiog įsigyjami sklypai, atkuriamos teisės į žemę, saugomose teritorijose, dėl ko savivaldybėms sunku suspėti visus gyventojus aprūpinti socialine ir inžinerine infrastruktūra, prieigomis prie viešojo transporto. O tai reiškia, kad ne visur žmonės gaus vienodą gyvenimo kokybę.
Todėl vertinant gyvenamąją statybą, tikino D.Bardauskienė, reikia matyti ne vien gražios architektūros pastatus, esančius gražioje aplinkoje, o įžvelgti, ar jie yra jaukūs namais į kuriuos žmonėms norisi ir patogu sugrįžti, ar jie jaučiasi gerai, bendruomeniškoje, estetiškoje namų kiemo aplinkoje.
„Darnios plėtros konkurso proga reikia pagirti vystytojus, o ir savivaldybes, kad aplinkos tvarkymo srityje padaryta didelė pažanga, pasitelkiami profesionalūs landšafto architektai, menininkai. Atsižvelgiant į paminėtus gyvenamųjų projektų vertinimo kriterijus, galima teigti, kad visi galutiniam vertinimui pateikti objektai: „Fredos miestelis“, „Basanavičiaus 9A“, „Verkių slėnis“, „Kražių namai“, apartamentai „Eglė“ yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, turintys savitą istoriją dėl skirtingos statybos vietos ir laiko, tačiau kiekvienas iš jų užtikrina aukštą gyvenimo kokybę juose įsikūrusiems“, – įsitikinusi ji.
Basanavičiaus 9A
„Basanavičiaus 9A“ projekto idėja – gyvenimas šalia žaliuojančio ir ramybe dvelkiančio parko miesto centre, žavioje istorinėje vietoje. 2014-2016 m. statyto namų komplekso pavadinimui pasirinktas adresas, kuris atspindi ypatingą projekto vietą ir jos privalumus. Tiesa, prieš atsirandant projektui, kuriame vertinamas kokybiškumas, patogi namų aplinka bei privatumas, šioje vietoje buvo automobilių aikštelė.
Komplekso patrauklumas slypi vietos patogume. Visus miesto rajonus gyventojai patogiai pasiekia automobiliu ar visuomeniniu transportu, o Senamiestį – pėstute. Projektą supanti infrastruktūra pritaikyta visų poreikiams: šalia vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, sveikatingumo centrai, kultūros objektai ir įvairūs renginiai, pasilinksminimo vietos, viešojo transporto stotelės, netoli visą parą veikiantis prekybos centras.
Projekto „Basanavičiaus 9A“ sklypas – unikalus, tokių vietų Vilniaus mieste yra labai mažai: ilgas, bet siauras, einantis ties J. Basanavičiaus gatvės perimetru ir keliaujantis gilyn Reformatų skvero link. Vieta – centrinė, neišvengiamai reikalaujanti architektūrinės kokybės ir darnaus naujai projektuojamo pastato santykio su aplinka proporcijos.
Nacionalinės premijos laureatui, žymiam architektui Rolandui Palekui kartu su komanda pradėjus analizuoti aplinkos užstatymą, paaiškėjo, kad šioje vietoje vyrauja gatvės perimetru išsidėstęs užstatymas, o nuo jos labiau nutolę namai tarsi pabyra į parko pusę. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinkta schema, kad vienas projekto pastatas, esantis gretimai J.Basanavičiaus g. žymėtų perimetrą, o kiti jau išbyrėtų kaip vilos. Dar vienas svarbus aspektas buvo mastelio parinkimas – siekta nutaikyti tokius atstumus tarp pastatų, kad mažesni-senieji kaimynystėje turėtų kur atsikvėpti, o performuota dalis darniai įsilietų į aplinką, nepablogintų situacijos tiek senbuviams, būsimiems kaimynams, tiek paties namo gyventojams. Sklypo įgilėjime norėta sukurti kiemo įspūdį, tad esminis sprendimas buvo tarp trijų vienatūrių pastatų atsiradę plyšiai, kurie įleidžia šviesos ir kartu išsaugo vizualinį ryšį tarp J.Basanavičiaus gatvės ir Reformatų skvero.
Projekte nuspręsta naudoti juodą ir baltą spalvas – amžiną klasiką, kurią šiek tiek modernizavus, gaunamas objektas, skirtas papuošti miestą. Palei J.Basanavičiaus gatvę einantiems pastatams pasirinktas šviesus savaime išsivalančios technologijos tinkas su nano dalelėmis, o giliau link parko esančio korpuso fasadui panaudotos iš sibirinių eglių pagamintos ir juodai nudažytos lentos, kurių išsaugota medienos tekstūra atkartoja medžių vertikales iš gretimai esančio skvero.
Trijuose mažaaukščiuose individualiuose pastatuose įrengta 60 prabangių 1-4 kambarių apartamentų su stoglangiais ir mansardomis. Erdvės ir šviesos pojūtį jiems mėginta suteikti aukštų – 2,9 m lubų ir vitrininių langų pagalba – tokių, kokias turėjo senieji istorinę dvasią išlaikę senamiesčio namai. Gyventojų saugumui butuose įrengta apsauginė signalizacija, kuri veikia nuo judesio ir dūžio daviklių. Po namais suprojektuota dviejų aukštų požeminė automobilių aikštelė, aprūpinta moderniais keltuvais.
Į prestižinės klasės kompleksą, pastatytą šalia Reformatų skvero, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ investavo 7,5 mln. eurų. „Basanavičiaus 9A“ gyvenamieji namai jau yra sudėtinė, dinamiška šio miesto peizažo dalis, o jo gyventojai mėgaujasi išskirtiniu gyvenimo komfortu.
Architektui Rolandui Palekui kartu su komanda puikiai pavyko išlaikyti darnų pastato santykį su aplinka, architektūros kokybę ir tūrių proporcijas miesto erdvėse.
Projektuotojas – A.Karanausko įmonė, architektas – Rolandas Palekas, vystytojas – UAB „Eika“.
Architekto, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos pirmininko ir konkurso vertinimo komisijos nario Tauro Paulausko nuomone, tokios vietos kaip ši užstatymas natūraliai kelia daug iššūkių.
„J.Basanavičiaus gatvės išklotinė pilnai atitinka perimetrinio užstatymo tradiciją o du korpusai esantys sklypo gilumoje savo ruožtu suformuoja aiškią Reformatų parko ribą ir yra kaip urbanistinė tąsa tarp buvusio Statybos banko komplekso ir Reformatų Sinodo rūmų. Pastatas yra suskaidytas atskirais tūriais, faktūromis bei spalvomis tokiu būdu siekiant jautriau įsirašyti į aplinkinį kontekstą. Architektūrinė kalba nekontrastuoja su klasikine tradicija, bet tuo pačiu metu yra šiuolaikiška ir gerai identifikuojama“, – sakė jis.
Pasak D.Bardauskienės, šis projektas – klasikinis darnios plėtros pavyzdys, įkūnijantis patogių namų miesto centre idėją, kuri suteikia žmonėms pilnavertišką kultūrinį, socialinį gyvenimą ir socialinę, inžinerinę infrastruktūrą.
„Pasirinktas urbanistinis sprendimas dera su esamu. Moderni architektūra, baltos ir juodos spalvų deriniai fasaduose tarnauja modernaus namo ir esamos urbanistinės bei gamtinės aplinkos (Reformatų skvero) susiliejimui“, – teigė ji.
D.Bardauskienės teigimu, architektų kolektyvas taktiškai ir moderniai įsiterpė į esamą nebaigtą Senamiesčio urbanistinę struktūrą ir ją išbaigė.
„Gyventojai turi galimybę mėgautis Reformatų parko žaluma (po parko rekonstrukcijos tai bus mėgiama miestiečių poilsio vieta), o pramogų ir šurmulio ieškoti Senamiesčio muziejuose, koncertų salėse, klubuose, kavinėse ir restoranuose, kuriuos gali pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Viešuoju transportu patogu susisiekti su kitais miesto rajonais, o ir dviračiais galima keliauti“, – tikino ji.
Verkių slėnis
„Verkių slėnis“ – šalia Neries vingio esanti mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietė. Prieš 12 metų šioje įspūdingoje Verkių regioninio parko vietoje buvo Vilniaus pramoninių vandenų valymo įrenginiai, kuriuos pakeitė 9 vieno – keturių aukštų namai, kuriuose įrengta nuo 2 iki 12-os apartamentų.
Išskirtinio grožio vieta nulėmė daug sprendinių. Gamtos apsuptyje esančiam projektui tuo metu sukurtas specialus apželdinimo projektas: išsaugoti senieji medžiai bei pasodinta daug naujų, dekoratyvių augalų. Gyventojai gali mėgautis ir ypatingais kraštovaizdžiais, ir ramybe. Automobilių stovėjimo aikštelės tik požeminės, kieme automobiliai nestatomi.
„Verkių slėnio“ gyvenvietės kaimynystėje Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir Trinitorių vienuolynas. Tai – ypatinga piligrimų vieta, įdomus XVII – XVIII amžiaus architektūros objektas.
„Ši senosios architektūros kaimynystė taip pat įpareigojo pasitempti, atiduoti duoklę kultūriniam paveldui“, – sako projekto vystytojo, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Išorės apdailai buvo naudojamos sendintos plytos, maumedžio dailylentės, šlaitiniams stogams – keramikinės čerpės, kurios yra viena iš seniausių ir ilgaamžiškiausių stogo dangų.
Daugiau nei prieš dešimtmetį statytoje gyvenvietėje taikyta aukštesnė kartelė garso ir šilumos izoliacijai. Namai pastatyti iš silikato plytų mūro, apšiltinti akmens vata.
Svetainės suprojektuotos taip, kad pro jų langus ir erdvius balkonus atsivertų vaizdas į patraukliausius kraštovaizdžius: Trinapolio bažnyčią ir vienuolyną, Verkių parko medžius, Neries upę ir Cedrono upelį. Antro–ketvirto aukšto gyventojai gali gėrėtis gamta erdviuose balkonuose – kai kurie siekia net 30 kv. m. – o pirmo aukšto butai turi atskirus išėjimus į vidinį kiemą. Viršutiniuose aukštuose įrengti stoglangiai. Daugelyje apartamentų buvo sudaryta galimybė įsirengti židinius, kad namai taptų dar jaukesni.
Retas daugiabutis namas gali pasigirti visą parą saugoma teritorija. Verkių slėnio teritorija yra aptverta ir visada stebima apsaugos darbuotojo.
Nors gyvenvietė įsikūrusi nuošalesnėje miesto vietoje, miško apsuptyje, netoliese yra viešojo transporto stotelės, parduotuvė, vaikų darželiai, mokykla. Aktyvaus laisvalaikio entuziastai gali mėgautis pasivaikščiojimais gryname ore, rinktis riedučius ar pasivažinėti dviračiais netoliese esančiu taku „EuroVelo – 11“.
Projektuotojas – A.P.F. „Grafo“, architektas – Raimundas Pilkauskas, vystytojas – UAB „HANNER“.
„Ši vieta, žinoma, unikali – miškingo Neries šlaito papėdėje, kitapus Cedrono upelio Trinapolio bažnyčia ir vienuolynas. Svarbiausia tai, kad šios aplinkos visuma nebuvo sugadinta – kvartalas sėkmingai papildė šios vietos tapatybę. Su jaukiomis vidinėmis erdvėmis, žinoma, be automobilių. Akivaizdu, kad šis kvartalas nėra vienuolyno dalis, bet jų sąveika yra optimali. Gyvenimo kokybę čia rodo ir maža gyventojų kaita“, – tikino T.Paulauskas.
Tuo tarpu D.Bardauskienė atkreipė dėmesį, jog tai yra pirmas gyvenamosios statybos objektas 2007 metais, tik prasidėjus konkursui, įvertintas kaip darnios plėtros pavyzdys. Jo išskirtinumas – buvusios vandens valymo stoties teritorijos sėkminga konversija į gyvenamąją statyba.
„Nugriovus apleistus pramoninius pastatus, esančius Verkių regioninio parko kultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje, gyvenamojo kvartalo statybai parinktas tinkamas užstatymo tankumas ir aukštingumas. Kokybiškos statybinės medžiagos, fasadų spalvų ir medžiagų deriniai atspindi klasikai būdingą žavesį, derantį prie greta esančio bažnyčios bei vienuolyno ansamblio. Išsaugoti, įspūdingų lajų medžiai supa kompleksą, o erdvi kiemo teritorija, estetiški, gerai prižiūrimi kiemo želdiniai ir funkciniai ryšiai užtikrina ryšį su supančia gamta. Visi architektūriniai – urbanistiniai sprendimai buvo ilgai svarstomi visuomeninėse organizacijose, tačiau galutinis rezultatas pasiteisino“, – komentavo ji.
Fredos miestelis
Gyvenamųjų namų kvartalas „Fredos miestelis“ buvo įgyvendinamas 8 ha teritorijoje, kurioje sovietų laikais veikęs šiltnamių ūkis visiškai sunyko ir virto dykyne. „Fredos miestelis“ smarkiai pakeitė šios miesto dalies veidą – per 4 metus (2003 – 2007 m.) čia buvo pastatytas modernus gyvenamasis kvartalas su pilnai įrengta infrastruktūra. Kurdami šią gyvenvietę, vystytojai ir architektai rėmėsi miestelio mieste koncepcija bei demokratiškos gyvensenos idėja – pastatyta 400 būstų, atliepiančių skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus.
Gyvenvietė yra ramioje, gamtos apsuptoje miesto vietoje, greta Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo. Tuo pačiu susisiekimas su miesto centru – itin patogus ir greitas, netoliese naujai nutiesto Europos prospekto dėka, efektyviai perkeliančio transporto srautus į kitapus Nemuno upės esantį Kauno centrą.
Tai pirmasis gyvenamasis kvartalas Kaune po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo suprojektuotas ir pastatytas pagal vientisą urbanistinę-architektūrinę idėją. Skirtingų tipų – daugiabučiai, blokuoti „angliško tipo“ kotedžai ir individualūs namai pasižymi vienoda stilistika. Šiuolaikiškas charakteris sukurtas naudojant olandiškai architektūrai būdingas santūrias lakoniškas formas, kokybiškas statybines medžiagas – raudoną klinkerį, atsisakant nefunkcionalaus dekoratyvumo. Kvartalas inovatyvus dėl tuomet dar neeksploatuotos Lietuvoje būsto sampratos, kuriose suderintas tankus, miestui būdingas užstatymas bei individualaus būsto su sava lauko erdve tipas; taip pat dėl užprogramuoto kaimyniškumą skatinančio gyvenimo būdo, kuriame svarbų vaidmenį atlieka bendrosios aptarnavimo bei rekreacinės erdvės su tvenkiniais, želdiniais ir skulptūromis.
Projektas buvo sėkmingas bei išliko aktualus iki šių dienų dėl gero komandinio darbo bei vystytojų ir architektų tarpusavio supratimo.
Projektuotojas – UAB „Kančo studija“, architektas – Algimantas Kančas, vystytojas – Baltic Realty Adviser.
Pasak D.Bardauskienės, iš kitų objektų išsiskiria „Fredos miestelis“ Kaune. Tai buvo pirmas, didelės apimties objektas, gimęs pertvarkant buvusią šiltnamių ūkio teritoriją. Projekto įgyvendinimui prireikė didelio vystytojų įdirbio apjungiant urbanistinės plėtros, architektūrinės estetikos bei finansų valdymo elementus ir per trumpą laiką radikaliai pertvarkant šią teritoriją.
„Prisimenu, kai 2008 metais šį objektą aplankė vertinimo komisija, visi buvome sužavėti ir vienbalsiai sutarėm – tai yra geriausias, siektinas gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai! Šios komisijos vizitas vyksta po gero dešimtmečio, 2020 metais, tačiau emocija ta pati – susižavėjimas teritorijos ansambliškumu, puikia priežiūra, viešąsias erdves puošiančiais meno kūriniais, įspūdingais želdiniais, raibuliuojančio vandens intarpais. Nors daugiaaukštis ir mažaaukštis pastatų kompleksas apima net 8 ha, jame gyvena daugybė skirtingų galimybių žmonių, – viskas čia (ir privačios, ir viešos erdvės) veikia taip, kad jautiesi gyvenantis bendruomenėje. Čia pakliuvęs į jaukius namus, greta kurių vyksta kultūriniais renginiai, tu lieki bendruomenės dalimi, nes renginiai skirti ir miesto gyventojams, mat vietą patogu pasiekti viešuoju transportu“, – aiškino ji.
Kražių namai
„Kražių namai“ – tai darniai sostinėje, vadinamosios Montvilos kolonijos kaimynystėje į aplinką įsikomponavę du gyvenamieji namai su jaukiu vidiniu kiemeliu ir požemine automobilių stovėjimo aikštele. Keliaujant nuo Lukiškių aikštės siaura, daugiau Londoną ar Briuselį primenančia J. Savickio gatvele rasite „Kražių namus“.
Šis „Merko“ projektas 2016 metų konkurse apdovanotas už įžvalgią architektūrą sostinės Senamiestyje ir aukštus kokybės standartus.
„Projektuodami šiuos namus siekėme sukurti dialogą tarp naujo ir seno, orientavomės į tą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus priemiestį, kurio pastatai supo būsimą statybų aikštelę. Ypač mus įkvėpė šalia įsikūrusi vadinama Montvilos kolonija – stengėmės moderniai interpretuoti tą pačią temą“, – pasakojo projekto architektas Tadas Balčiūnas.
Montvilos kolonija – tai 22 namų kvartalas, fasadais žvelgiantis į Lukiškių aikštę, Kražių gatvę ir Kražių skersgatvį. Tai pirmasis Vilniuje gyvenamųjų namų kooperatyvas, suburtas finansininko Juozapo Montvilos. Statybos darbams vadovavo architektai Augustas Kleinas ir Vaclovas Michnevičius. Šie namai – labai įdomus ir modernus gyvenamosios architektūros eksperimentas. Pirmiausia – tai buvo pirmieji vientiso teritorinio planavimo Vilniaus mieste pavyzdžiai, nes kvartalas su visa infrastruktūra buvo suplanuotas ir užstatytas iš karto, vienu metu. Kiekvieno namo fasadas suprojektuotas individualiai, visa ši kolonija tuometiniame Vilniuje išsiskyrė originaliais fasadais, spalvomis, ornamentais. Įvairių stilių elementai sudaro modernui būdingas kompozicijas. Tokio moderno (secesijos) arba dar kitaip vadinto Art nouveau, Jugendstil stiliaus architektūra buvo paplitusi visoje Europoje.
„Merko“ statyti „Kražių namai“ iš Montvilos kolonijos pastatų perėmė stogų formas, jų fasado dekoro elementus. Nors Montvilos kvartalo namai sustatyti perimetru, „Kražių namai“ – du atskiri, taškiniai pastatai.
„Žvelgdami į įspūdingą tų namų architektūros dekorą, stilizuotus raštus formavome savo namų fasadus, taikėme balkonus. Viršutinis, mansardinis aukštas – truputį pasuktais stogais, kaip ir Montvilos kvartalo namai, ir stogų tipas tas pats“, – panašumus komentavo architektas T. Balčiūnas.
Pasak projekto plėtotojo – UAB „Merko statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo, 2014 metais pradėjus statybas naujasis kvartalas kėlė šiokių tokių abejonių dėl jo populiarumo. Iš vienos pusės – neginčijami privalumai: pats miesto centras, visiškai šalia Neris, Gedimino prospektas, Lukiškių aikštė. Iš kitos pusės – visiškai čia pat Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo tvora, gana mažas sklypo plotas, būsimų pastatų aukštį riboja šalia esantys istoriniai pastatai.
Iššūkiai netrukus virto privalumais. Senieji pastatai padiktavo naujiesiems originalų stilių, paragino naujai interpretuoti jo subtilybes ir suprojektuoti tikrai originalius, prie istorinės aplinkos prisiderinusius pastatus.
Mažas sklypo plotas paskatino sukurti minimalistinį, bet jaukų ir modernų dviejų mažaaukščių namų kompleksą, su jaukiu kiemeliu, vaikų žaidimo aikštele, požemine automobilių stovėjimo erdve. Teritorija tikrai nedidelė, bet joje yra viskas, ko reikia patogiam gyvenimui.
Vos keli šimtai metrų – pagrindinės sostinės gatvės, o čia, po senais medžiais – tylu ir ramu tarsi tame XX a. Vilniuje.
„Kražių namai” – tai dviejų atskirų korpusų, 4 aukštų namai su patogiai suplanuotomis individualiomis ir bendrojo naudojimo erdvėmis. Čia įrengti 27 apartamentai, kurių plotas nuo 42 iki 112 kv. metrų, daugelis jų su balkonais arba terasomis. Po visa teritorija įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir dviračių saugyklos.
„Kražių namai“ yra vieni pirmųjų gyvenamųjų namų Lietuvoje, kurių energinio naudingumo klasė – A+. Aukštą energinio naudingumo klasę ir kokybę užtikrina technologiniai, inžineriniai sprendimai, statybininkų profesionalumas bei parinktos kokybiškos statybos medžiagos. Projektuotojas UAB „T.Balčiūno architektūros biuras“, architektas – Tadas Balčiūnas, vystytojas – UAB „Merko statyba“.
„Ši centrinė Vilniaus dalis labai įdomi ir tuo pačiu gana trapi. Aplinkui istorinis užstatymas – Montvilos kolonija ir Lukiškių kalėjimas. Dviejų beveik identiškų tūrių kompozicija iš vienos pusės aiškiai pabrėžia Kražių gatvės perimetrą, iš kitos pusės suformuoja jaukias erdves tarp jų ir aplink. Architektūrinė kalba pabrėžtinai modernistinė, kad ir su nedideliu reveransu šlaitiniams stogams, bet toks autoriaus sprendimas tik praturtina šios miesto dalies urbanistinį audinį“, – komentavo T.Paulauskas.
D.Bardauskienės teigimu, šis objektas subtiliai ir atsakingai įkomponuotas moderno (secesijos) stiliaus kvartalo aplinkoje (populiarus Vilniuje XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje). Įžvalgi architektūra, reveransas esamai moderno stiliaus architektūrai interpretuojant stogų formas, fasado dekoravimo elementus ir aukšti gyvenimo kokybės standartai, – esminis objekto apibūdinimas.
„Šis projektas, kaip ir „Basanavičiaus 9A“, pilnai atitinka šiuolaikinėms darnios plėtros ir mobilumo strategijoms, kurios nukreiptos į energijos vartojimo ir taršos nuo automobilių mažinimą, gyventojų sugrąžinimo į urbanizuotas miesto teritorijas, kurios turi pilną infrastruktūrą. O sėkminga kultūros paveldo konteksto pajauta yra šių objektų sėkmės variklis“, – sakė ji.
„Eglės“ apartamentai
„Eglės“ apartamentai yra vienas iškiliausių šių laikų Palangos architektūros kūrinių. Architekto D.Rakausko sukurtas pastato eksterjeras natūraliai įsilieja ir tarsi pranyksta pušų apsuptyje, o vidaus erdvės atliepia pagrindinėms pajūrio gamtos stichijoms: saulei, vandeniui ir orui.
Originalus D.Rakausko architektūrinis braižas lėmė jam ne vieną apdovanojimą Lietuvoje, apdovanojimus už geriausią architektūrą 1999 ir 2003-aisiais, bei prestižinį tarptautinį pripažinimą Mies van der Rohe architektūros konkurse.
Apartamentai „Eglė“ – unikalus, iš greta esančių pastatų originaliu eksterjeru išsiskiriantis kūrinys, atspindintis pusiausvyrą tarp moderniomis technologijomis grįstos pastato konstrukcijos ir natūralių gamtos raštų, bei formų faktūroje ir dekoro elementuose.
Pastato išorę dengia medžio žievę primenančios plytos, savo tekstūra ir spalvine gama atliepiančios pajūrio pušynų kraštovaizdį. Apartamentų „Eglė“ architektūra, vienijanti simetriškas „art-deco“ stilistikos formas, tačiau natūraliai įsiliejanti į aplinkinės gamtos landšaftą, kuria charakteringą architektūrinės estetikos braižą.
„Eglės“ apartamentus juosiantis dekoratyvinis kiemo apželdinimas ir aplinkos mažoji architektūra sujungia miesto viešąją ir privačią-gyvenamąją erdves. Įžengus į apartamentų vidaus erdves atsiveria stilingos vidaus interjero detalės (šviestuvai, rankų darbo kaldinti turėklai, stiklo pertvaros), kiti ekspresyvūs vidaus dekoro elementai.
Dėl unikalaus architektūrinio braižo „Eglės“ apartamentų eksterjeras atrodo išties įspūdingai, o vidaus sprendimai nustato naujus standartus prabangiems interjerams. Išsaugojant erdvės vientisumą virtuvės niša sujungta su svetaine, o miegamąjį ir terasą apjungia nuo grindų iki lubų plačiai atsiverianti stiklinė vitrina. Lankstus erdvių išplanavimas čia leidžia susikurti namus pagal individualius poreikius ir skonį.
Projektuotojas – D.Juškevičiaus projektavimo firma, architektas – Donatas Rakauskas, vystytojas – UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“.
„Tai geriausiai tęsiamos pajūrio kurortinės architektūros tradicijos naujoje kokybėje. Daug erdvės bei šviesos, darna su kraštovaizdžiu ir nesunku suprasti, kad jūra yra šalia. Turėti čia antrą būstą tikrai verta“, – sakė T.Paulauskas.
D.Bardauskienė atkreipė dėmesį, kad projektas įgyvendintas senosios Palangos zonoje.
„Jis suteikia galimybę ne tik ilsėtis, bet ir gyventi Palangoje viso sezono metu (tai pliusas miesto ekonomikai ir gyvybingumui). Investuotojai pagirtini už kantrybę, dalykiškumą ir ambicijas sprendžiant teisines problemas, kuriant išskirtinės architektūros ir, statybos darbų pastatą, orientuotą į aukščiausius kokybės standartus. Pastatas išsiskiria originaliu eksterjeru, atspindinčiu pusiausvyrą tarp modernių technologijų ir gamtos formų, kurios perteiktos fasado dekore.
Architekto sukurtas pastato eksterjeras veikia magiškai – namas paskęsta pušų glėbyje, o interjeruose jauti pajūrio gamtos stichijas saulę, vandenį ir orą“, – komentavo ji.
Konkurse „Už darnią plėtrą“ geriausi projektai renkami keturiose kategorijose: gyvenamojo, komercinio, daugiafunkcio ir visuomeninio projekto kategorijose. Savo sprendimą konkurso komisija paskelbs iki metų pabaigos. Iki to laiko 15min skaitytojai galės balsuoti už savo favoritus.
Tekstas parengtas kartu su konkurso viešinimo partneriu „15min.lt“.
Skaitykite daugiau:
„Už darnią plėtrą“: įvertinkite geriausius Lietuvos visuomeninius NT projektus per paskutinius 13 metų
„Už darnią plėtrą“: TOP 5 geriausi Lietuvos komerciniai NT projektai per pastaruosius 13 metų
„Už darnią plėtrą“: NT Oskaro verti 4 geriausi Lietuvos daugiafunkciai projektai per pastaruosius 13 metų