Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija rengiamas konkursas už „Už darnią plėtrą“ pasiekė finišo tiesiąją – vertinimo komisija trečiojo vizito metu aplankė paskutiniuosius konkurse dalyvaujančius NT projektus.
Šiais metais konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – 26 paraiškos: 14 pagrindinio prizo ir 12 ateities. Pasak konkurso organizatorių, džiugina besiplečianti dalyvių geografija: objektų lokacijos driekias Klaipėdoje, Kaune, Palangoje, Nidoje, Molėtuose. Taip pat pastebėtina ir objektų paskirčių įvairovė, unikalios konversijos projektai.
Trečiojo vizito metu buvo aplankyti NT projektai siekiantys Molėtus, Kauną bei vienas objektas Vilniuje. Šie NT projektai varžosi dėl pa grindinio prizo.
„Nesinori kartotis, bet išties džiugina NT projektų įvairovė – tiek geografiniu, tiek ir projektų paskirčių atžvilgiu. Šiemet tarp dalyvių turime konversijos būdu tapusių mokyklų, naujai pastatytų gamybos pastatų, rekonstruotą baseiną, skirtingus gyventojų poreikius atliepiančius būsto projektus. Svarbu pastebėti, kad NT plėtotojai įgyvendina projektus, sutelkę visą savo dėmesį į darnią aplinkos, pastato ir žmogaus tarpusavio sąveiką. Tai rodo, kad NT plėtra Lietuvoje tampa vis labiau kokybiška ir subalansuota“, – kalba Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas ir komisijos pirmininkas.
**********************************************
Trečiojo vizito metu aplankyti NT projektai:
Teltonikos technologijų centras Molėtuose
Teltonikos technologijų centras – itin šiuolaikiškas ir tvarios gamybos standartus atitinkantis aukštųjų technologijų pastatas. Molėtų technologijos centre įsikūrė „Teltonikos“ įmonių grupės gamybos padalinys, administracinis ir projektavimo biurai, laboratorijos bei testavimo padalinys ir logistikos erdvės produkcijai sandėliuoti. Per keletą metų „Teltonikos“ technologijų centre bus sukurta 500 darbo vietų.
Pastato vieta Molėtuose yra išskirtinė. Jo teritorija yra prie pagrindinio įvažiavimo į miestą, aktyvioje vietoje gana arti miesto centro, šalia yra ne tik kitų komercinių pastatų, bet ir gyvenamųjų namų. Todėl skirta daug dėmesio pastato įsiliejimui į įvairialypę aplinką.
Specifinė objekto paskirtis kėlė vieną didesnių iššūkių projektuotojams dėl sistemų ir sprendinių suderinamumo, todėl projektavimui buvo pasitelkta pastato informacinio modeliavimo (BIM) metodika ir tuo grįstas projekto valdymas.
Pastato plotą ir tūrio formą padiktavo technologinė užduotis, sklypo dydis ir jo pailga forma. Pasak architektų iš „2L Architects“, po vienu stogu sudedant daug skirtingų paskirčių, labai svarbu funkcinės zonos ir jų tarpusavio ryšiai:
„Tiek administracijos, tiek laboratorijų ir gamybos darbuotojai dirba siekdami sukurti produktą. Todėl stengėmės, kad net erdviškai atskirtos patalpos susisiektų vizualiai ir funkcionaliai. Be to, užsakovai pabrėžė visų sričių darbuotojų bendravimą – tai norėjome išryškinti ir kurdami pastato erdves“,- sakė architektai.
Pastato įėjimas akcentuojamas aukštesniu, iškilesniu pastato tūriu su erdviu holu. Pirmame aukšte išdėstytos gamybos, laboratorijų ir sandėlių patalpos, maitinimo patalpos. Antrojo aukšto pietinėje pusėje išilgai fasado rikiuojasi administracinės patalpos – biurai, bendro naudojimo susitikimų ir konferencijų kambariai su rezervavimo sistema. Komandiniam darbui suprojektuoti didesni kabinetai, skirti 5-7 žmonėms. Atviro plano kabinetuose darbo vietos suskirstytos grupėmis ir numatytos „salos“ viduryje patalpų. Šios patalpos su akustinėmis stiklinėmis pertvaromis atskirtos nuo šviesių koridorių, kurie kai kur paplatinti bendriems susibūrimams.
Gamybos ir administracijos zonas jungia bendras antrojo aukšto 1000 kv. m ploto atviras daugiafukcinis holas, skirtas tiek gamybos, tiek administracijos darbuotojų poilsiui, paskaitoms, mokymams ir renginiams, taip pat nepriklausomoms darbo vietoms. Šioje atviroje patalpoje yra kavos baras ir bendra virtuvė, o per dideles vitrinas galima iš viršaus stebėti gamybos procesą.
Statinio fasadai susideda iš skaidrios stiklo ir aliuminio sistemos su saulės kontrole ir aklinių atitvarų iš daugiasluoksnių plokščių. Ilgo pastato fasadai ritmiškai skaidomi vertikaliai išdėstytomis plokštėmis ir aliuminio lamelėmis, kurios „nubėga“ nuo skaidrių zonų ant aklinų ir taip sukuria vientisą vaizdą.
Stogai projektuoti su šviesia PVC danga, kuri atspindi šilumą. Konstrukcijas sudaro gelžbetoninės kolonos ir metalinių santvarų, sijų bei profiliuoto pakloto denginys. Taip pat panaudotos kompozitinės metalinės sijos, siekiant išsaugoti maksimalų gamybos patalpų aukštį.
„Kauno baldai“ fabrikas
Projektas išvystytas vaizdingoje Kauno vietoje, ant Nemuno kranto Žemuosiuose Šančiuose. Pastatas darniai įsilieja į aplinką, fasadas – su išskirtiniais elementais, suteikiančiais jam dinamikos ir modernumo. Įmonės teritorijoje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, žaliosios erdvės, kuriose ne tik želdynai ir medžiai, bet ir prižiūrimi 2 bičių aviliai. Medumi vaišinami įmonės darbuotojai ir verslo partneriai.
Projekte numatyta dviračių parkavimo vietos -28 vnt., elektromobilių krovimo stotelės-6 vnt.. Žaliosiose erdvėse tarp gamyklos ir Nemuno planuojama įrengti poilsio infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis darbuotojai ir miesto bendruomenė. Gamyklos pastatas yra prie geležinkelio atšakos, iki centrinės mieste Laisvės al. – 4,5 km, vos 10 min automobiliu. Iki magistralės Vilnius-Kaunas – 11 km.
Naujajame „Kauno baldai“ fabrike dirbs 400 žmonių. Daugiau kaip 70 proc. darbuotojų vietiniai – iš Šančių ir aplinkinių miesto rajonų.
Vietos bendruomenė buvo supažindinta su projektu per viešą svarstymą. Įmonė inicijavo Nemuno pakrantės šalia naujojo fabriko sutvarkymą, krūmynų genėjimą, tako pėstiesiems atnaujinimą, kad šia vaizdinga teritorija galėtų naudotis bendruomenė. Ateityje įmonė planuoja įrengti poilsio zonas, kuriose galėtų rinktis ir laisvalaikį leisti ar renginius organizuoti vietos bendruomenė.
„Kauno baldai“ aktyviai prisideda prie miesto kultūrinių renginių ir paramos projektų, patys inicijuoja savanorystės akcijas. Bendrovė buvo „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ kai kurių renginių partnerė, organizavo ir inicijavo paramos projektus vaikų globos namams, savo produkciją dovanoja socialinės rūpybos ar sveikatos priežiūros įstaigoms.
Naujasis „Kauno baldų“ pastatas išsiskiria savo architektūra, modernumu, puošia miesto urbanistinį veidą ir yra patogus darbuotojams. Fasado elementų visuma atspindi spartų pastarųjų metų bendrovės augimą. Pastato dizainas kuria inovatyvios kompanijos, judesio, veržlios krypties įspūdį. Industriniam „Kauno baldų“ pastatui, kaip ir kitiems SBA Grupės vystomiems projektams, buvo svarbu ne tik kvadratiniai metrai, bet ir architektūrinė raiška bei aplinką tausojančių technologijų naudojimas.
Pastatas yra A++ energinės klasės, rūpinantis darbuotojų gerove patalpose palaikomas komfortiškas mikroklimatas, ant stogo planuojama įrengti saulės jėgainę, įrengtas modernus LED apšvietimas. 28 tūkst. kv. m plote ergonomiškai suplanuotos gamybos, laisvalaikio ir biuro erdvės. Minkštuosius baldus gaminančios bendrovės darbuotojų poreikiams įrengta valgykla-kavinė, atskira virtuvėlė su valgomuoju, vaikų žaidimų kambarys, persirengimo patalpos su dušais. Atvira ekspozicijų erdvė su baru, balkonais ir vaizdu į čia pat tekantį Nemuną naudojama ir kaip produkcijos pristatymo klientams, ir kaip darbuotojų poilsio erdvė. Naujajame pastate gamybos efektyvumas išaugo 25 proc., o paties baldo gamybos kelias skaičiuojant metrais sutrumpėjo perpus. Planuojama, kad naują gamykla pardavimus per artimiausius metus leis padidinti iki 70 mln. eurų, o esant poreikiui ateityje būtų galima projektą plėsti.
Mastaičių baseinas ir ikimokyklinio pradinio ugdymo mokyklos priestatas
Pagrindinis projekto tikslas – pritaikyti esamus pastatus naujam gyvenimui, pakartotinai panaudojant statinius ir kitą esamą infrastruktūrą. Atsižvelgiant į eksploatacijos kaštus ir atsinaujinančios energijos naudojimą – pastatai įrengti laikantis aukščiausių energinio naudingumo klasės reikalavimų.
Rekonstrukcija sukuria ne tik naujas ugdymo vietas, bet ir bendruomenės centrus, naujas darbo vietas mažuose miesteliuose, suteikiančias erdves žmonėms susiburti laisvalaikiui, sportui ar bendruomenės renginiams. Visi objektai pritaikomi ir naudojami žmonių su negalia bei kitų specifinių grupių, turinčių specialiųjų poreikių.
Šiemet projektas buvo įvertintas Jungtinių Tautų dėl poveikio aplinkai mažinimo ir atkartojamumo. Tokio tipo partnerystė buvo vykdoma pirmą kartą Lietuvoje – po šio sėkmingo bandymo Kauno rajono savivaldybė planuoja atnaujinti ar pasatyti dar ne vieną mokyklą.
Kačerginės mokyklos rekonstrukcijos projektas numatomas sodybinio užstatymo miestelyje, įsispraudusio tarp Nemuno kranto su prieplaukomis ir tankaus Kačerginės pušyno, kuris visais laikais poilsiauti traukdavo mokslininkus ir menininkus. Būtent dėl to, bene ryškiausias miesto akcentas – įstabios medinės vilos, primenančios kadaise buvusios populiarios vasarvietės istoriją ir žymius jų savininkus.
Vienas iš darnios plėtros principų yra esamų pastatų įveiklinimas (vietoje griovimo ir naujų pastatų statymo), šis projektavimo principas panaudotas ir šiame projekte. Projektuojant buvo siekiama išryškinti Kačerginėje vyraujantį medinių vilų stilių, atsigręžti į mišką ir aiškiai atskirti senas ir naujas pastato dalis.
Zapyškyje dominuoja sodybinis užstatymas, ties nagrinėjama teritorija pereinantis į laisvo planavimo užstatymą, išdėstytą reguliariai. Šioje vietoje išsidėstę svarbūs miestelio pastatai – bažnyčia, paštas, kartu su mokyklos kompleksu įrodo urbanistinę komplekso vietoves svarbą.
Esama mokykla ir planuojamas priestatas kartu su bažnyčia suformuoja vientisą pusiau uždaro užstatymo kompleksą, papildantį esamą užstatymą. Tokio pobūdžio teritorijoje, kai yra aiški dominantė, bažnyčia, norėta atsižvelgti į kontekstą, stengiantis per daug nedominuoti, bet pasitelkiant kontekstualią architektūrą, sklypo planavimo sprendinius bei panaudojant aukštos kokybes medžiagas, įsilieti į bendrą kontekstą, suteikiant projektuojamam pastatui modernų, vietovėje derantį charakterį.
Projektas nuo pat konkurso pradžios buvo kuriamas įtraukiant visas suinteresuotas šalis: investuotojus, projektuotojus, rangovus, savivaldybę, savivaldybės administraciją, mokyklų administraciją (direktorius bei mokytojus) ir miestelių bendruomenę.
Projektas buvo kelis kartus pristatytas ir kelis kartus tikslintas, kad atlieptų visų šalių poreikius ir būtų pakankamai racionalus, kad pavyktų jį įgyvendinti.
Pagal konkurso sutartį, verslo subjektas (investuotojas), šiuos objektus ir dabar dar prižiūri, operuoja, kol savivaldybė išsimokės ir perims šių objektų operavimą.
„Lazdynėlių vingis“
„Lazdynėlių vingis“ – mieste, tačiau ne jo šurmulyje — jaukus keturių aukštų projektas įsikūręs vakarinėje sostinės dalyje, Lazdynėliuose. Gaivi žaluma, Neries tėkmė šalia ir erdvė aktyviam laisvalaikiui su šeima — tik dalis gamtos dovanų naujajame rajone.
Platūs balkonai bei terasos, žalios erdvės, Bukčių miškas ir tekanti Neris. Tokiu ritmu gyvena Lazdynėliuose slypintis vingis, o šio vingio viduje — Žmogus, apdovanotas išskirtiniu gamtos prieglobsčiu. Pasivaikščiojimai, aktyvus laisvalaikis bei sielą raminančių patirčių erdvės — tik dalis to, kas laukia „Lazdynėlių vingyje.” O svarbiausia — viskas šalia, nuo vaikų darželių iki prekybos ir verslo centrų.
Vystant projektą „Lazdynėlių vingis“ buvo galvojama apie daugybę aspektų, kurie būsimiems gyventojams leistų jaustis kuo geriau, todėl buvo derinama estetika, funkcionalumas, tvarumas ir ilgaamžiškumas. Daug dėmesio skiriama pastatų architektūrai, inžinerijai, kraštovaizdžiui, energetiniam efektyvumui, erdvių optimizavimui, natūralios šviesos patekimui į butus.
Fasadui naudotos natūralios apdailos medžiagos – gamtinio skalūno ir kalkakmenio plokštės.
Projekto teritorija apželdinta turtinga, tačiau daug priežiūros nereikalaujančia augmenija, siekiant dar labiau išryškinti natūralų gamtos grožį. Įrengta laistymo sistema, kuri leidžia augalais rūpintis be didelių pastangų visais metų laikais.
Bendruomeniškumui skatinti įrengtos laisvalaikio ir poilsio zonos: krepšinio aikštelė, treniruoklių zona, šunų treniravimo vieta, kepsninė, pergolė, hamakai, vaikų žaidimų aikštelė.
Aktyviam gyventojų laisvalaikiui pasirinkti aukščiausius kokybės ir saugumo standartus atitinkantys KOMPAN įrenginiai: kūrybiškumą, fizinius bei socialinius įgūdžius ugdanti erdvė.
Teritorijoje įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, el. automobilių krovimo stotelės, kiekviename name yra vieta dviračių saugojimui.