Lietuvos būsto rinka šiuo metu fiksuoja rekordinį aktyvumą, o butų kainos per paskutinius dvylika mėnesių Lietuvos didmiesčiuose augo 7.2 proc. Stebimas ir rekordinis nuomos kainų šuolis. Atokvėpio nežada brangstančios statybinės medžiagos ir darbo jėga. NT plėtotojai, pramonės atstovai nuogąstauja, kad dar vieną kainų šuolį lemtų Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kurį po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Seimas ir kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Apie tokio mokesčio galimą žalą miesto plėtrai yra ne kartą pasisakęs ir Vilniaus meras. Skaičiuojama, kad įvedus naują mokestį vidutinės klasės būstas Vilniuje brangtų iki 25.000 eurų, būtų apsunkinta apleistų ar pramoninių teritorijų pertvarka miestų centruose.
„Šiandien Lietuvos, ypač sostinės, būsto rinkoje kiekvieną mėnesį turime rekordinį sandorių skaičių ir stebime ypač suaktyvėjusią paklausą. Dėl karantino metu sukauptų rekordinių santaupų ir augančių statybos kainų būstas brango kai kur iki dešimties procentų. Ir kainų augimas neturėtų stoti: auga išlaidos statyboms, energiniam efektyvumui užtikrinti, o netrukus bus patvirtintas ir infrastruktūros mokestis, nepasibaigus pandemijai ir atidėjus mokestines reforamas. Šiame kontekste svarstomos Žemės įstatymo pataisų efektas gali papildomai ir stipriai išbranginti būstą ir sukelti sniego gniūžtės efektą“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Pagal dabar svarstomas įstatymo pataisas, valstybinėje žemėje vystant naujus projektus, plėtotojui tektų sumokėti iki 105 proc. mokestį nuo žemės rinkos vertės. Visa tai papildomai prie to, kad kasmet yra valstybei mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Galutinė mokesčio suma priklausytų nuo sklype planuojamo užstatymo, statinių ploto ir paskirties keitimo poreikio. Bet kuriuo atveju, sklypas būtų perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir nei plėtotojas, nei būsimi būstų šeimininkai, neįgytų nuosavybės teisės į žemę.
LNTPA narių „Citus“ skaičiavimais, priėmus įstatymo pataisas, vidutinės klasės 50 kv.m. būstas Vilniuje gali brangti iki 25.000 eurų.
„Konkurencija dėl laisvų sklypų šiandien ypač aštri. Didžiuma jų miestų centruose priklauso valstybei ir būtų šio naujo mokesčio objektas. Tą supranta ir privačių sklypų šeimininkai ir kainas augina dvigubai – tiek pat, kiek gali brangti valstybinė žemė. Tokiu būdu mes sukuriame sniego gniūžtės efektą – brangsta valstybinė, privati žemė, dėl tos priežasties kyla būsto kainos aplink miesto centrą ir neišvengiamai – miesto pakraščiuose, nes taip veikia rinka. Nors šiandien būsto įperkamumas labai aukštas, tačiau šiam scenarijui išsipildžius, situacija gali pasikeisti iš esmės“, – sako M. Statulevičius.
Dėl miesto plėtros, nesusipratimų su Nacionaline žemės tarnyba ne kartą yra pasisakęs ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Anot jo, Vilniuje jau yra daug gerosios konversijos pavyzdžių – Paupio kvartalas, Ogmios miestas, kuomet apleistos ir nenaudojamos teritorijos virto miestiečių traukos objektu. Priėmus Žemės įstatymo pataisas tokie pokyčiai stipriai pabrangtų, o dalis apleistų pramoninių teritorijų tokiomis ir liktų.
Didžiausias verslo organizacijas vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad naujosios įstatymo pataisos atsilieps ir pramonei – bus apsunkinta plėtra ir neliks motyvacijos keltis iš miestų centrų.
„Matome, kad šiandien verslas savo įmones yra linkęs iškelti į regionus, tai prisidėtų prie miestų ekosistemos atsigavimo ir taršos mažinimo. Tai kurtų darbo vietas regionuose ir prisidėtų prie regionų plėtros ir atsigavimo ir ypatingai svarbu dabar, kai dėl COVID-19 sukeltos krizės mažėja investicijų apimtys, ypatingai toliau nuo didmiesčių. Bet naujasis įstatymas šiuos pokyčius pristabdytų – nes net 80 proc. kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių ir pan.) yra valstybinėje žemėje, kur po įstatymo priėmimo plėtra smarkiai išbrangsta, todėl įvedant naują mokestį būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį esami valstybinės žemės nuomininkai galėtų pabaigti projektus, kurių biudžetuose joks papildomas mokestis nėra įskaičiuotas“, – sako V. Janulevičius.
Anot jo, dabartinėmis nestabiliomis sąlygomis, kai verslui yra sunku planuoti savo investicijas ir verslo plėtrą, turėtų būti užtikrintos stabilios teisinės ir ekonominės sąlygos ilgalaikiams investiciniams projektams.
LNTPA ir verslo asociacijos, kurios dar gruodį kreipėsi į naująją daugumą Seime siūlo nustatyti protingą, iki 50 proc. maksimalų apmokestinimą ir taikyti pereinamąjį 3-5 m. laikotarpį šio mokesčio įvedimui, kad rinka pajėgtų prisitaikyti prie pokyčių ir kainų šuolis būtų amortizuotas.