Seimas išbraukė iš šiandieninės savo dienotvarkės Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto priėmimo klausimą. Verslo bendruomenių ir savivaldos neadekvačiomis vadinamos įstatymo pataisos grąžintos detalesnei argumentacijai.
„Toks Seimo žingsnis gali būti vertinamas kaip pagrįstas lūkestis, kad valdžia išgirdo motyvus ir galbūt pagaliau bus linkusi įsigilinti į pakeitimų poveikį miestų ekonomikai, urbanistikai ir verslo sąlygoms juose, jei įstatymo pataisos būtų patvirtintos dabartinės redakcijos. Norime pabrėžti, kad verslas jokiais būdai nėra prieš nuomojamos valstybinės žemės, kurioje vyksta plėtra, apmokestinimą – valstybės noras šiuo atveju gauti naudą yra logiškas ir pagrįstas. Mes kalbame apie adekvatų, išdiskutuotą, palaipsniui įgyvendinamą ir ekonomiškai pasvertą tokio apmokestinimo reglamentavimą“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas.
Beje, LNTPA vadovas atkreipia dėmesį, kad yra labai neatsakingai teigiama ir klaidingai formuojama nuomonė, kad dabar nėra gaunama jokios realios naudos iš nuomojamų valstybei priklausančių žemės sklypų:
- verslas (ir gyventojai) moka kasmetinį valstybinės žemės nuomos mokestį. Vien 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius 3 metus surinkta beveik 32 mln. EUR nuomos mokesčio;
- dėl vykdomos veiklos, keičiamos paskirties ir įgyvendinamų naujų objektų kyla sklypo ir gretimybių vertės, vadinasi, proporcingai auga ir mokamo kasmetinio mokesčio suma;
- valstybė (ar jos įmonės) privatizavusios ar pardavusios statinius nuomojamoje žemėje neatskiriamai įvertina ir sklypo (t. y. vietos) vertę. Todėl įvedus mokestį, už tą patį sklypą de facto bus sumokėta du kartus.
Kviesdami atsakingas valdžios struktūras konstruktyviam dialogui dėl Žemės įstatymo pataisų ekonominio ir socialinio pagrįstumo, LNTPA ir verslo asociacijos kartu su savivaldybėmis savo ruožtu siūlo nustatyti protingą, iki 50 proc. maksimalų apmokestinimą ir taikyti pereinamąjį kelerių metų laikotarpį šio mokesčio įvedimui, kad rinka pajėgtų prisitaikyti prie pokyčių ir kainų šuolis būtų amortizuotas. Taip pat prašoma netaikyti naujų reikalavimų jau sudarytoms nuomos sutartims, o pakeitimus taikyti ateities perspektyvoje.