Šiuo metu Seimo Ekonomikos komiteto sudarytoje palūkanų ir nuomos mokesčio klausimams spręsti darbo grupėje svarstoma tvarka, kaip kompensuoti nuomos mokestį karantino metu pajamas praradusiems verslams, sulaukia kritikos. Solidarumas karantino metu neturėtų tapti ginčų taikiniu.
Dėl pasaulyje išplitusios pandemijos dauguma verslų liko be reikšmingos dalies pajamų arba visai sustojo, nors įsipareigojimų našta (kol kas) nepakitusi, arba pakitusi labai menkai ir daugiausia dėl vyriausybių skirstomos paramos.
Ieškodamos išeities kaip pagelbėti stojančiai ekonomikai, dauguma Europos valstybių taiko skirtingus paramos mechanizmus verslui. Šiaurės Europos šalys nuomos mokestį dėl karantino praradusioms įmonėms kompensuoja priklausomai nuo netektų pajamų: visiškai uždariusioms verslą danai kompensuoja iki 80 proc. nuomos mokesčio, švedai – 50 proc.
Lietuvoje kol kas svarstomas nuosaikesnis kelias – 50 proc. kompensacija nuomos paslaugoms verslams, kurie patyrė sunkumų dėl Vyriausybės paskelbto karantino apribojimų, būtų skiriama valstybės, o likusį 50 proc. solidariai pasidalintų verslas – ne mažiau kaip 30 proc. nuolaidą suteiktų nuomotojas, likusieji iki 20 proc. įsipareigojimai būtų dengiami nuomininko.
Šiai idėjai pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), atstovaujanti NT vystytojus ir valdytojus, daliai kurių patalpų nuoma yra pagrindinis pajamų šaltinis – norėdami išvengti ekonomikos griūties, visi verslai turėtų prisitaikyti kartu.
Tačiau tokį pasiūlymą kritikuojantys atskiri Seimo nariai apeina solidarumo principą, kuris šiuo metu neturėtų tapti taikiniu – atsisakydami solidarumo idėjos bankroto riziką mechaniškai verslo grandinėje perstumiam nuo vieno sektoriaus įmonių ant kito. Ir to neturėtų daryti politikai, kuomet verslas savanoriškai sutinka mažintis pajamas ir deda pastangas išlaikyti darbo vietas.
NT nuomotojų įsipareigojimai ir išlaidos, tarp jų ir mokestinės, išlieka nepakitusios – už nuomininkų neapmokamas nuomos ir paslaugų sąskaitas būtina mokėti pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, atsiskaityti su finansiniais tarpininkais už suteiktas paskolas, tebesant tikimybei, kad iš nuomininkų jie gali būti ir nesusigrąžinti.
Kai kurių ekonomistų ir politikų aptariamos „nuomos atostogos“ – kada nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokesčio viso karantino metu ir du mėnesius po jo – nėra solidarumo principo taikymas. Tai nuomotojų pinigų srautų sustabdymas su pareiga vykdyti įsipareigojimus ir lūkesčiu išlaikyti darbo vietas. Kitaip tariant – visiškas verslo pajamų stabdymas su liekančiais įsipareigojimais ir bankroto rizika. Tą supranta ir Vyriausybė, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikdamos nuomos pajamų kompensavimo laikinu periodu mechanizmą, kurį taip kritikuoja Seimo nariai.
Norint kartu išeiti iš šios situacijos reikėtų liautis stigmatizuoti bet kokį verslą, ypač tuos, kurie proaktyviai ieško išeičių ir siūlo pagalbą. Nuomotojai savo pajamas susimažina 30 proc. ir LNTPA prieš dvi savaites atlikta narių apklausa parodė, kad absoliuti dauguma įmonių stengsis išlaikyti visus darbuotojus, bet to nepavyktų padaryti, jeigu solidarumas būtų eliminuotas kaip išeitis.
Komentaro autorius – Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius