„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų vasarį metinis augimas siekė 12,5%).
2026 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,5%, 0,3%, 1,0% ir 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.995 (+9 Eur/m²), 2.137 (+11 Eur/m²), 1.944 Eur (+6 Eur/m²), 1.317 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.290 Eur (+22 Eur/m²).
Per metus (2026 metų kovo mėnesį, palyginti su 2025 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,7%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3% ir Panevėžyje – 12,2%.
„Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų, o kovą – 7,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, tampa vis sudėtingiau pranokti 2025 metų rezultatus. Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumas augo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė istoriškai vieną aukščiausių lygių.
Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose ir toliau nuosekliai auga, tačiau panašu, kad kainų augimo tempas pasiekė viršūnę – 2026 metų kovą metinis kainų pokytis išliko toks pats kaip vasarį ir sudarė 12,5%. Augant būsto kainoms ir lėtėjant darbo užmokesčio augimo tempui, gyventojų galimybės įsigyti norimą būstą pastaruoju metu iš esmės negerėja. Todėl pirkėjai vis dažniau dairosi paprastesnio, tačiau pigesnio būsto. O pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukėlė tiek infliacijos lygio, tiek tarpbankinių palūkanų normų augimą, o tai taip pat mažina pirkėjų perkamąją galią bei lemia prastesnes jų nuotaikas. Pavyzdžiui, šių metų kovą vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo 4 procentiniais punktais, gyventojams prasčiau vertinant šalies ekonomikos perspektyvas. Tačiau nepaisant įvairių iššūkių, tikėtina, kad šalies būsto rinka artimiausiu laikotarpiu išliks aktyvi, ypač įvertinus jau iš antrosios pensijų pakopos pasitraukusiųjų skaičių ir į jų sąskaitas sugrįžusias lėšas, kurių dalis galėtų būti nukreipta į nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.