Vasara paprastai būna atostogų metas NT rinkoje, tačiau šis birželis aktyviausias per paskutinius kelerius metus: rekordiniai pardavimai ir augantis kreipimųsi į bankus dėl galimos paskolos kiekis. Panašių rezultatų tikimasi ir liepą. Rinkos dalyviai tokį aktyvumą aiškina didele būsto pasiūla, palankiomis sąlygomis skolintis ir laukiamu skolinimosi sugriežtinimu.
Vilniuje ir Klaipėdoje šis birželis aktyviausias NT rinkoje nuo 2007 m., Kaune panašūs rezultatai stebimi antrus metus iš eilės, pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
„Manome, kad tokio netikėto aktyvumo svarbiausia priežastimi tapo Lietuvos banko sugriežtintos skolinimosi sąlygos. Jos pirmiausia turėjo psichologinį poveikį: suskubo pirkti tie, kurie planavo anksčiau įsigyti būstą. Nors nebūtinai visi pirkėjai po sugriežtinimo nebūtų gavę paskolos norimomis sąlygomis“, – sako M. Statulevičius.
„NT rinkai įtaką paprastai turi visos svarbesnės naujienos. Kiek daugiau nei prieš metus jautėme sulėtėjimą dėl Ukrainos krizės, vėliau aktyvumo pridėjo patvirtintos žinios apie būsimą euro įvedimą, šiandien rinką sujudino Lietuvos banko sprendimas griežtinti skolinimosi sąlygas“, – sako Arvydas Avulis, NT plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas.
Šiuo metu Vilniuje pirkėjams siūloma apie 4.000 naujų butų, iki metų pabaigos planuojamuose paskelbti naujuose projektuose turėtų būti pasiūlyta dar apie 1000 butų, todėl su dabartiniais pardavimų tempais metų pabaigoje išliks panaši 4.000 butų pasiūla, Kaune ir Klaipėdoje pasiūla siekia po kelis šimtus.
Linkę skolintis iš pirmo banko
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, šių metų II ketv., palyginti su I ketv., 16% daugiau gyventojų kreipėsi į bankus, ketindami skolintis.
„Būsto pirkimo sezonu galime vadinti pavasarį, kai sudaroma daugiausiai sandorių. Sezoniškumas jaučiamas ir bankuose, kurie pavasarį sulaukia didesnio finansavimo ieškančių klientų srauto. Vasarą šis srautas paprastai nuslūgsta. Tačiau birželis buvo kitoks. Lygindami ketinimus skolintis išimtinai vasaros mėnesiais, matome, kad tokio aktyvumo kaip birželį nėra buvę nuo 2009 m. vasaros“, – sako Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Kreditų biuro atlikta analizė rodo, jog gyventojai dažniausiai kreipiasi į vieną banką, apsiribodami jo pasiūlymais, nors finansų ekspertai ragina lyginti kelių bankų siūlomas sąlygas ir išsirinkti pačias palankiausias.
„Į daugiau nei vieną banką I pusmetį kreipėsi 13% ketinusių skolintis asmenų. Ieškantiems būsto kredito patarčiau apeiti ne mažiau nei tris, nes finansų įstaigose mokumo vertinimo metodika ir kainodara skiriasi. Viename banke jūsų kredito istorija gali būti įvertina aukštesniu balu nei kitame, todėl sutaupysite palūkanų arba bus pasiūlytos kitos palankesnės sąlygos“, – sako „Creditinfo“ vadovas.
Palanki aplinka skolintis
Apie pastebimai išaugusias skolinimosi būstui apimtis kalba ir „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Pasak jos, pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai aktyviau ėmė būsto paskolas ir skolinosi didesnes sumas, tačiau tai darė atsakingai. Pastebima, kad sumažėjo nuolatinių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms. Šiemet Lietuvos gyventojai būstui įsigyti vidutiniškai skolinosi 46,6 tūkst. eurų ir skyrė 27 proc. nuolatinių pajamų paskolai išmokėti. Pernai metais atitinkamai – 44,8 tūkst. eurų ir 28 proc. pajamų.
„Panašias skolinimosi tendencijas stebėsime ir antrąjį pusmetį, nes ir artimiausiu laiku išliks palanki skolinimosi būstui aplinka – rekordiškai žemos palūkanos, didelis naujo būsto pasirinkimas, gana aukštas būsto įperkamumas bei optimistinės gyventojų nuotaikos dėl finansinių galimybių. Vis tik tiems žmonėms, kurie savo sprendimą skolintis greičiau sieja su numatomais Atsakingo skolinimo nuostatų pasikeitimais, norisi priminti, kad būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl savo finansines galimybes reikėtų vertinti ne tik čia ir dabar principu, bet ir žvelgiant į ateities perspektyvą“, – pažymi „Swedbank“ atstovė.
Pasak J. Gumuliauskienės, nors šiuo metu palūkanos yra rekordiškai žemos, tačiau jos ilguoju laikotarpiu yra linkusios augti, o jų svyravimo skalė gali būti labai didelė. Pastaruoju metu kintanti būsto paskolos eurais dalis Euribor (6 mėn.) svyruoja apie 0,05 – 0,08 proc., o prieš ekonominę krizę Euribor buvo pasiekęs kone 5 procentus.
Daugiau informacijos:
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA)
Komunikacijos vadovė
Justina Juršytė
justina@lntpa.lt