Kovas naujų būstų rinkoje augino ir pardavimų, ir nutrauktų sandorių skaičius

2023 metų kovą pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje buvo nevienareikšmiai. Viena vertus, susitarta dėl 260 būstų (neskaitant atšaukimų) pardavimo, kas yra beveik 20 proc. daugiau nei vasarį (221) ir beveik du kartus daugiau nei sausį (144). Kita vertus, bendras pardavimų skaičius, įvertinus atšauktus susitarimus, buvo 138 – 30 proc. mažiau nei vasarį (197) ir vos 30 proc. daugiau nei sausį (106). Kovo mėnesį fiksuoti net 122 nutraukimai. Didžioji jų dalis įvyko viename ekonominės klasės projekte. „Apie pardavimų ir statybos kainų atotrūkį kalbėta jau prieš metus, tačiau kovo nutrauktų sandorių statistikai įtakos turėjo ir teisminiai procesai dėl statybos leidimų, kurie „ištempė“ laiką“. Dalis nutraukimų neatsispindi statistikoje, nes yra skaičiuojamas skelbiamo būsto statuso pasikeitimas paskutinę mėnesio dieną, t.y. dalis būstų buvo įsigyti jau kovą, iš karto po nutraukimo“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Vertinti ketvirtinius pardavimų rodiklius vienprasmiškai taip pat negalima. Tiek įvertinus atšaukimus, tiek juos ignoruojant per 2023 metų I ketvirtį buvo realizuota daugiau naujų būstų nei 2022 metų IV ketvirtį (su atšaukimais – 441 ir 430, be atšaukimų – 625 ir 584), tačiau susitarimų skaičiaus prieaugis yra simbolinis ir ženkliai atsilieka nuo 2022 metų I ketvirčio (atitinkamai: 925 ir 995), jau nekalbant apie 2021 metų I ketvirtį (2253 ir 2290).

Kita vertus, esant žemam būsto įperkamumui gali kiek atsigauti pasiūla, kuri per mėnesį padidėjo 4389 iki 4501 (321 nauji objektai stebėjimuose) ir dabar yra trečdaliu didesnė nei pernai tuo pačiu metu (3324). Iš viso per pirmąjį šių metų ketvirtį „Inreal“ duomenų bazę papildė 894 nauji objektai – 25 proc. daugiau nei 2022 metų pabaigoje (715) ir 13 proc. daugiau nei 2022 metų pradžioje (788). Žinoma, toks pasiūlos padidėjimas užtikrintų pasiūlos pakankamumą vos porai mėnesių, jei rinka sugrįžtų į paklausos piko laikotarpį.

Esminių kainų pokyčių pirminėje Vilniaus būsto rinkoje (išskyrus prestižinį segmentą) per mėnesį neįvyko. Ekonominės klasės segmente būstas pabrango nuo 2605 iki 2617 Eur/kv.m. Įtakos tam turėjo ir į pasiūlą grąžintų butų kainų pokytis. Vidutinės klasės būsto kainos padidėjo nuo 3788 iki 3803 Eur/kv.m. Loftų segmente dėl pasiūlos struktūros pokyčių fiksuotas kainų sumažėjimas nuo 2402 iki 2353 Eur/kv.m, o kotedžų kainos nesikeitė ir dabar siekia 1850 Eur/kv.m. Išimtis iš taisyklės – prestižinės klasės būsto kainos. Jos per mėnesį šoktelėjo nuo 4592 iki 5376 Eur/kv.m. Kita vertus, šis kainų padidėjimas labiau sietinas su tuo, kad daugiau nei įprasta projektų viešai skelbė savo kainas, o ankstesnė kaina buvo bene prestižinės klasės apatinė riba.

Išaugusios būsto kainos labiausiai palietė ekonominės klasės segmentą, kurį veikė ne tik pirkėjų perkamosios galios sumažėjimas, bet ir didesnė nei kituose segmentuose statybų kainų šuolio įtaka. Pardavimai jame šiemet sudarė tik 14 proc. (2021 – 2022 metų laikotarpiu ekonominėje klasėje įvykdavo apie 46 proc. pardavimų). Tuo tarpu vidutinės klasės pardavimų dalis išaugo iki 67 proc. (2021 – 2022 metų vidurkis – 47 proc.).

Rinkos balanso rodiklis padidėjo nuo 2.21 iki 2.35 Tam ypač didelę įtaką turėjo atšauktų sutarčių skaičiaus šuolis.

Kaune per mėnesį naujų būstų rinkos aktyvumas šiek tiek sumažėjo. Parduoti 33 būstai (37 nauji susitarimai, 4 atšaukti susitarimai) – apie 10 proc. mažiau nei prieš mėnesį (atitinkamai: 37, 40, 3) ir apie 40 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (55, 58, 3). Iš viso per ketvirtį buvo parduoti 93 būstai (106 nauji susitarimai, 13 atšaukimų). Tai – simboliškai daugiau nei 2022 metų IV ketvirtį (atitinkamai: 89, 107, 18) ir gerokai mažiau nei 2022 metų I ketvirtį (262, 280, 18).

Kovo mėnesį naujų projektų nefiksavome, todėl pasiūlos kiekis sumažėjo nuo 1235 iki 1202 būstų, kas yra 6 proc. mažiau nei prieš metus (1280). Iš viso šiemet kauniečiams buvo pasiūlyti 44 nauji objektai, kas yra mažiau lyginant tiek su 2022 metų pabaiga (64), tiek ir 2022 metų pradžia (229). Mažesnis pasiūlos prieaugis neverčia nerimauti, nes Kaune nėra pasiūlos trūkumo.

Kaip ir Vilniuje, laikinojoje sostinėje spartus kainų augimas liko praeityje. Kovo pabaigoje  ekonominės klasės butai kainavo apie 1675 Eur/kv.m (prieš mėnesį – 1663 Eur/kv.m), vidutinės – 2755 Eur/kv.m (2749 Eur/kv.m), prestižinės – 3736 Eur/kv.m (3736 Eur/kv.m), loftai – 2109 Eur/kv.m (2109 Eur/kv.m), kotedžai – 1677 Eur/kv.m (1654 Eur/kv.m). Pažymėtina, kad Kaune yra fiksuojama ryškesnė rezervuotų būstų įtaka kainų vidurkiams. Metinis kainų augimas įvairiuose segmentuose siekė apie 10 proc.

Esant kiek mažesniems pardavimams, rinkos balanso rodiklio reikšmė padidėjo nuo 1,79 iki 1,85 ir vis dar rodo bent jau formaliai stiprią pirkėjo rinką.

Klaipėdoje kovo mėnesį fiksuotas 41 pardavimas (41 nauji susitarimai, atšauktų nebuvo). Tai – 6 kartus daugiau nei vasarį (7, 7, 0) ir 5 kartus daugiau nei prieš metus (8, 10, 2). Didžioji dalis susitarimų įvyko viename projekte pakeičiant būstų statusą iš „rezervuota“ į „parduota. Iš viso 2023 metų I ketvirtį fiksuotos 53 būsto realizavimo sutartys ir 1 nutraukimas. Tai – 1,5 karto daugiau nei 2022 metų IV ketvirtį (38 sutartys ir 2 nutraukimai) ir 1,5 karto mažiau nei 2022 metų I ketvirtį (79 sutartys ir 6 nutraukimai).

Kovo mėnesį kiek pavėluotai į stebėjimus įtrauktas projektas Smiltynėje, kuriame pirkėjams siūloma 40 būstų. Tai – vienintelis pasiūlos papildymas, kurį šiemet fiksavo „Inreal“, tačiau jau balandį bus stebimi pirmojo etapo rezultatai viename didžiausių naujų projektų uostamiestyje. Pasiūlos kiekis iš esmės nepasikeitė, per mėnesį laisvų būstų sumažėjo nuo 348 iki 347, ir tai yra apie 5 proc. mažiau nei prieš metus (366).

Pasikeitus pasiūlos struktūrai fiksuoti nedideli kainų pokyčiai. Ekonominės klasės būstas kainuoja apie 1729 Eur/kv.m (prieš mėnesį – 1733 Eur/kv.m), vidutinės – 2359 Eur/kv.m (2152 Eur/kv.m), kotedžai – 1584 Eur/kv.m (1584 Eur/kv.m).

Susitarimų šuolis lėmė, kad rinkos balanso rodiklis sumažėjo nuo 1.73 iki 1.37. Turint omeny mažą pasiūlą ir pradėjusį augti gyventojų skaičių, tikėtina, kad uostamiestis iš „snaudžiančio“ taps gana aktyviu.