Tradiciškai, kas ketvirtį rengiamame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Vilniaus miesto savivaldybės susitikime buvo tęsiama sprendimų paieška, kaip spartinti ir tobulinti planavimo procedūrą bei statybos leidimų išdavimo procesus. Asociacijos nariai atkreipė dėmesį, kad prieš keletą metų statybos leidimų išdavimo eiga vidutiniškai užtrukdavo 6-7 mėn. Dabar tai išsitęsę iki 12-14 mėn. ir ilgiau. Abi dialogo pusės pasikeitė siūlymais ir įžvalgomis, kaip pagaliau išjudėti iš šios susidariusios aklavietės.
LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius, pristatydamas situaciją Vilniaus būsto rinkoje, akcentavo, kad sostinės pasiūla dar niekada nebuvo tokia nusekusi, kaip yra dabar. „Išsausėjęs NT pasiūlos sandėlis, nesustojamai auganti paklausa ir į aukštybes lipančios statybos kvadratų kainos – tokia šių dienų NT rinkos būsena sostinėje. Tai tikrai nėra tvari situacija, kuri, beje, tęsiasi jau ilgiau nei metus ir ypač paaštrėjo augančios infliacijos kontekste“, – teigia M. Statulevičius.
Kad Vilniaus būsto rinka išgyvena ne itin tvarią plėtrą, kalbėjo ir susitikime dalyvavęs „Investuok Lietuvoje“ viceprezidentas Laisvis Makulis:
„Sulaukiam daug signalų iš atvykstančiųjų į mūsų šalį – pirksime arba ilgesniam laikui išsinuomosime būstą. Stebime naują tendenciją, kad užsienio kapitalo įmonės perkelia ne tik savo biurus, bet ir visą personalą su šeimomis. Kad įvyktų šis procesas, naujai atvykę turi turėti apgyvendinimo pasirinkimus. Deja, tačiau šiuo metu neturime, kur apgyvendinti įsikeliančių į Lietuvą įmonių darbuotojų ir jų šeimų.
Situacija mažų mažiausiai kurioziška: pas mus nori ateiti investicijos, pinigai, o mes priversti atsisakyti to, nes neturime pakankamai gyvenamojo ploto. Kas įvyksta tokiu atveju? Tiesiog potencialios investicijos iškeliauja kitur, pas kaimynus. Šiandien turime daugiau nei keletą tūkstančių užsienio specialistų, kurie su šeimomis nori keltis į Lietuvą ir tik nuo NT pasiūlos priklausys, ar jie pasirinks mus“, – kalba L. Makulis.
LNTPA vadovas pridūrė, kad dėl kenčiančios pasiūlos Lietuvos gyventojai, ypač vilniečiai, jau yra priversti stoti į didelę konkurencinę kovą dėl būsto su atvykstančiais iš kitų šalių piliečiais – tiek perkant, tiek nuomojantis NT. Be to, ekonomikos analitikai prabyla apie tai, kad besitęsiant tokiai situacijai sostinės būsto rinkoje, žmonės bus priversti gyvenamojo ploto ieškoti už Vilniaus miesto ribų.
Padėčiai aštrėjant ir rinkai tikintis greitų sprendimų, Vilniaus miesto savivaldybė spartesnių judesių sprendžiant problemą nedemonstruoja: dažnu atveju NT plėtotojai įveliami į nepagrįstai užsitęsusius statybos leidimų išdavimo procesus.
Diskusijos metu NT verslo atstovai pažymėjo, kad vieni ryškiausių trikdžių savivaldybės veikloje yra sisteminiai trukdžiai, skyrių tarpusavio susikalbėjimo trūkumas, kuriuos būtų galima išspręsti optimizuojant procesą, atsisakant perteklinių procedūrų, derinimo komisijų, skatinant darbuotojų asmeninę atsakomybę ir trumpinant terminus.
Plėtotojai taip pat akcentavo, kad savivaldybės darbuotojai neretai bijo imtis lyderystės priimant sprendimus bei iš plėtotojų reikalaujama pateikti LR Aplinkos ministerijos išaiškinimus dėl teisės aktų nuostatų traktavimo.
Buvo įvardinti keli svarbūs aspektai, kurie trukdo sklandžiam NT plėtros proceso funkcionavimui:
- Kompetencija. Savivaldybės atsakingų skyrių darbuotojai nėra tikri dėl tam tikrų tvarkų taikymo, todėl nuolat prašoma kitų valstybės institucijų išaiškinimo.
- Atsakomybė. Bijoma prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, todėl pasirenkamas saugesnis – atmetimo, neigiamo atsakymo variantas.
- Terminai. Maksimaliai ilgi, laukiama iki paskutinės termino akimirkos, o neretai įstatyminiai atsakymo/sprendimo terminai yra praleidžiami.
- Darbo krūvis. Savivaldybė prisikūrė betikslių reguliacinių epizodų, tvarkų, komisijų, kad personalas negeba įgyvendinti savo pareigybinių užduočių.
- Komunikacija. Nepaslanki ir stringanti vidinė komunikacija tarp skyrių. Savivaldybės skyriai tarpusavyje nesusiderina vieningos pozicijos.
Savivaldybės atstovai pristatė planavimo ir statybos leidimų procesų valdymo ir organizavimo tobulinimo pasiūlymus, įgyvendinamus nuo kovo mėnesio.
„Matome, kad savivaldybė supranta susisklosčiusios situacijos rimtumą ir įtemptas NT plėtotojų nuotaikas. Mes tikrai nenorime atrodyti kaip lėkšti, viskuo nepatenkinti verkšlentojai. Dedame daug pastangų, dalinamės pasiūlymais, sprendimais su miesto valdžia, kad įvyktų bent kažkoks postūmis. Visi pripažįsta, kad situacija prasta, bet vilties yra“, – kalba M. Statulevičius.
LNTPA nariai siūlo miesto valdžiai aiškiai išsikelti tikslus ir jų siekti: „Kodėl negalima paimti viso proceso, nuo projektinių pasiūlymų pateikimo iki statybos leidimų gavimo bei „supjaustyti“ dalimis ir taip matuoti terminus? Pavyzdžiui, per x laiko padarysime šiuos žingsnius, o šį procesą įveiksime per y laiko“, – klausia Dalia Andrulionienė, bendrovės „Omberg“ vadovė.
Bendrai sutarta identifikuoti procesus ir terminus, kurie, pagal turimus resursus, gali ir turi būti pasiekti greičiau, nei per maksimalų nustatytą terminą.
Daug priekaištų buvo išsakyta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „InfoStatyba“. Šios platformos sklandžiu funkcionavimu rūpinasi aplinkos ministerija. Savivaldybė, savo ruožtu, patikino, kad šiuo metu vyksta sistemos tobulinimo iniciatyva, leisianti neesminius, smulkius pataisymus atlikti lygiagrečiai bendram tikrinimo procesui.
