Kuo skiriasi Vilnius nuo Kauno: pirkėjai būstus didžiuosiuose miestuose renkasi skirtingai

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip pat atskleidžia vilniečių ir kauniečių pasirinkimo skirtumus.

Tyrime visų respondentų buvo pasiteirauta, kas jiems svarbiausia renkantis būstą. Kainą, kaip svarbiausią veiksnį, nurodė 89 proc. atsakiusiųjų. Ne ką mažiau žmonių – 86 proc. – akcentavo namo vietą mieste; taip pat statybos darbų kokybę (80 proc.).

Grafikas 1: Būsto pasirinkimo kriterijai. CITUS duom.

Tuo tarpu vieta mieste vilniečiams yra daug svarbesnė nei kauniečiams: sostinėje šį kriterijų nurodė 88 proc. respondentų, Kaune – 77 proc. „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis dėl tokių apklausos rezultatų nenustebo. Vilniaus gyventojai, planuojantys įsigyti būstą, žino, jog nebenori po darbo ilgų valandų leisti spūstyse, dirbti taksistais vežiodami vaikus į mokyklas ar darželius, taigi, prioritetą teikia gyvenimui arčiau miesto centro ar vietose, kur gerai išvystyta infrastruktūra. Tuo tarpu Kauno gyventojai didesnę reikšmę skiria būsto atstumui iki jiems svarbiausių objektų – švietimo ir medicinos įstaigų, prekybos ir pramogų vietų.

Vietos svarbą laikinosios sostinės gyventojai kompensuoja didesnius reikalavimus keldami infrastruktūrai – darželiams, mokykloms, prekybos centrams šalia namų. Kauniečių pasirinkimų sąraše ji užima 6–ąją vietą (55 proc.), o Vilniaus gyventojų – 9–tąją (49 proc.).

„Kaune svarbiausi objektai yra santykinai arti centro, todėl laikas, sugaištamas kelionėms – gerokai trumpesnis ir žmonėms lokacija nėra tokia svarbi kaip vilniečiams. Be to, Kaunas vis dar sunkiai pralenkiamas individualiųjų namų segmente, todėl ten žmonės daugiau galvoja, kokį plotą gali įsigyti už tam tikrą sumą bei yra jautresni kainai“, – komentuoja Š. Tarutis.

Įdomus aspektas: kauniečiai, nors ir mažiau jautrūs būsto kainai, reikšmingai daugiau dėmesio skiria finansavimo sąlygoms – pradinio įnašo dydžiui, įmokų skaidymui ir pan. „Citus“ Investicijų ir analizės vadovas tai aiškina skirtingais mokėjimo įpročiais: vilniečiais daug rečiau nei Kauno gyventojai būstą įsigyja už grynuosius pinigus, santaupas ir ima būsto paskolą, todėl, aiškina jis, sostinėje šie aspektai yra mažiau svarbūs.

Kitas kriterijus, buto įrengimo lygis (su pilna apdaila ar be apdailos) – svarbesnis Kauno pirkėjams (41 proc.) negu perkantiems sostinėje (32 proc.). Š. Tarutis šį skirtumą sieja su Kaune svarbesnėmis finansinėmis įsigijimo sąlygomis ir jautrumu kainai: būstui su pilna apdaila reikalingas mažesnis pradinis įnašas, o įsirengiant patiems tikimasi mažesnės bendros būsto kainos.

Abiejų didmiesčių gyventojams, įsigyjantiems būstą, ketvirtoje prioritetų vietoje galimybė po darbo valandų patogiai pasistatyti automobilį (Vilniuje – 65, Kaune – 70 proc.), po jų seka būsto eksploatacijos kaštai ir energinė klasė (Vilniuje – 54, Kaune – 57 proc.),

Eksploatacijos kaštų svarba turtėtų dar labiau sumažėti dėl didėjančio pastatų energinio efektyvumo, kuris lemia santykinai mažas išlaidas lyginant su automobilio stovėjimo vietos kaina: nuomos ar įsigijimo bendrame būsto biudžete. Šiuo metu visi naujai projektuojami gyvenamieji namai turi atitikti ne žemesnę nei A+ energinę klasę, o nuo 2021–ųjų šis reikalavimas pasieks aukščiausią tašką – bus privalu projektuoti tik A++ klasės namus. Todėl energinis efektyvumas, taigi ir išlaikymo kaštai taps vis mažiau aktualus klausimas. Bent jau naujų namų pirkėjų tarpe.

Ateityje automobilio stovėjimo vietos kaina turėtų išaugti dėl besikeičiančių gyvenimo būdo pokyčių didžiuosiuose miestuose – automobilių dalijimosi paslaugos populiarėjimas, projektų koncentracija arčiau miesto centro – ribotas sklypas, brangus požeminių vietų įrengimas, mažesnis poreikis nuosavam transportui dėl patogaus visuomeninio susisiekimo, brangsta automobilių statymas Senamiestyje.

Su parkavimo galimybėmis – situacija keblesnė. Iš vienos pusės, sostinei vis garsiau kalbant apie įvažiavimo į Senamiestį ir stovėjimo jame apribojimus, bei gerokai šoktelėjusias parkavimo kainas, miestiečiai su tuo ima apsiprasti. Iš kitos pusės, miestas tankėja, automobilių skaičius auga, todėl pati parkavimo problema auga. Šie veiksniai daro įtaką automobilių stovėjimo kainos augimui. O ją išspręsti ilgainiui turėtų plėtojamos esamos bei vis naujos dalijimosi, darnaus judumo galimybės.

Skirtingų miestų – skirtingi pirkėjų poreikiai

Bene didžiausias skirtumas tarp dviejų miestų gyventojų išryškėja vertinant vaizdą pro langą. Šis kriterijus Vilniuje reitinguojamas 6–toje vietoje, o Kaune – vos 11–ąją. Sostinėje tai svarbiau dėl intensyvių statybų ir miesto tankėjimo, ypač tais atvejais, kuomet statybos po langais prasideda netikėtai.

Projekto vystytojo patikimumas ir žinomumas svarbu 34 proc. vilniečių ir 38 proc. kauniečių: laikinojoje sostinėje, dėl mažesnės konkurencijos, vystytojo reputacijai keliami lūkesčiai yra žemesni nei Vilniuje.

Vos 12–toje liko būsto apdailos lygis, nes būstų su visa apdaila paklausa dar tik auga. 13–toje pozicija atiteko įsikėlimo datos ir projekto baigtumo lygio kriterijui, o žemą jo svarbą galima paaiškinti tuo, kaip drąsiai perkami dar nebaigti statyti būstai. O dėl ypač aktyvios rinkos didžiuosiuose miestuose daugiau nei pusė projektų parduodami dar nebaigti statyti.

Grafikas 2: Pasirinkimo kriterijų palyginimas Vilniuje ir Kaune. CITUS duom.

Tuo tarpu mažiausiai svarbiais kriterijais įvardyti draugų, pažįstamų rekomendacijos bei pardavimo vadybininkų aptarnavimas. Skirtumai tarp miestų čia taip pat nežymūs: Vilniuje jie aktualūs, atitinkamai, 14 ir 9 proc., Kaune – po 13 proc. būsto pirkėjų.

Tiesioginiai ir netiesioginiai atsakymai skiriasi

Analizuodami tyrimo rezultatus, „Spinter tyrimai“ specialistai pastebėjo, kad iš esmės tą patį klausimą apie būsto pasirinkimo kriterijus uždavus skirtingai, jų rezultatai taip pat skiriasi.

„Paklausus spontaniškai, respondentai minėjo vienus kriterijus, tačiau, pateikus „paruoštukus“, kai kurie apklaustieji persigalvojo – rinkosi kiek kitokius prioritetus, apie kuriuos, galbūt, nė nesusimąstė į klausimus atsakydami intuityviai“, – komentuoja tyrimų įmonės vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Paprašyti pažymėti jiems aktualius kriterijus iš pateikto sąrašo, kurie skatintų būstą įsigyti iš konkrečios bendrovės, lyg susitarę respondentai reitingavo kokybę (14,5 proc.), patikimumą ir gerą reputaciją (13 proc.), būstų projektus patraukliose vietose (11,3 proc.), profesionalumą (19,1 proc.). Apklaustiems didmiesčių gyventojams pasirodę mažiausiai svarbūs kriterijai – darbo greitis (8,6 proc.) ir mažiausia kaina už būstą (3,1 proc.).

Grafikas 3: Pasirinkimo kriterijai iš kitų klausimų. Kreive pavaizduota santykinė įtaka – netiesioginis rodiklis, kurio pagalba lyginami įvertinimai svarstytinų ir nesvarstytinų pasirinkti prekinių ženklų. CITUS duom.

Bendrovės „Citus“ užsakymu, 2019 metų spalį įmonė „Spinter tyrimai“ apklausė 513 Vilniaus ir Kauno gyventojų, kurie per pastaruosius 5 metus įsigijo nuosavą būstą arba ketina tą daryti per artimiausius 3 metus. Apklausa vykdyta interneto platformoje, pateikus elektroninę anketą.

 Faktai ir skaičiai