Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius
Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį transportą, gaivinti miegamuosius rajonus – paversti juos tikrais gyvenamaisiais, su vietiniais laisvalaikio ir užimtumo centrais. Daug dėmesio dviračių takams, bet trūksta aiškumo dėl biurokratijos suvaldymo ir ambicijos būti tikru miesto šeimininku.
Viešasis transportas
Keturių pagrindinių kandidatų į merus vizijos, kaip turi keistis susisiekimas mieste, skiriasi gana smarkiai. Antros kadencijos siekiantis dabartinis meras Remigijus Šimašius nori Vilnių padaryti patogų pirmiausia pėsčiajam ir tobulinti viešojo transporto sistemą.
Buvęs meras Artūras Zuokas, kaip ir dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, viešąjį transportą ketina padaryti nemokamu pagal Talino ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Dainius Kreivys žada vilniečių referendumą dėl tramvajaus (750 mln. EUR investicijos būtų surenkamos iš investicinių fondų), o Gintautas Paluckas, Vilniui pasiekus 1 mln. gyventojų ribą, svarstytų metro statybas.
Geroji naujiena, kad niekas iš pagrindinių kandidatų nežada didinti automobilių svarbos mieste. Galima tikėtis, kad Vilniuje daugės elektromobilių įkrovos aikštelių, populiarės automobilių dalinimosi paslaugos. Žadama daugiau dėmesio ir dviračių takams (nors per mažai kalbama apie miesto pritaikymą neįgaliesiems, kuriems mobilumas dar svarbesnis nei sveikiesiems). Nelygu rinkimų laimėtojas, vienu ar kitu būdu viešojo transporto kokybė turėtų gerėti.
Ar viešosios transporto sistemos akcentu taps tramvajus, ar nemokami troleibusai ir autobusai, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad taptų prioritetiniu pasirinkimu daugumai miestiečių. O dabartinės technologijos leidžia naudotis specialiomis programėlėmis, kurios vertindamos kamščius mieste, gali pasiūlyti integruotus sprendimus greičiausiai ir pigiausiai pasiekti tikslą.
Tačiau viešojo transporto sistemą neabejotinai reikia tobulinti ir tam reikalingos investicijos. Kaip jos realiai bus surenkamos leidus vilniečiams važinėti nemokamai, ir kas bus, jei pajamų iš tikėtinai padidėsiančio GPM surinkimo nepakaks, reikėtų klausti tai siūlančių kandidatų.
Žemės ir NT mokesčiai
Vienintelis kandidatas į merus Remigijus Šimašius nelinkęs kelti dabar galiojančių žemės ir NT mokesčių. M. Sinkevičius ir D. Kreivys turto ir žemės mokesčius žada didinti, pastarasis – iki maksimalios Vyriausybės leidžiamos ribos.
Toks požiūris iš esmės kritikuotinas, nes neaiškių mokesčių Vilniuje ir taip pakanka: šiandien vystytojai (o realiai – galutinį produktą – būstą, verslo pastatus naudojantys gyventojai) moka „savanorišką“ socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros mokestį paramos forma, dar nėra sukurta sistema kaip susigrąžinti infrastruktūros kaštus plėtros pionieriams naujose teritorijose.
Didesnė nauda miestui rastųsi įveiklinus apleistas teritorijas ir sukūrus pridėtinę vertę ir miestiečiams, ir biudžetui.
Bet koks sprendimas didinti mokestinę naštą verslui turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir pirmiausia miestas turi pasidaryti namų darbus – kurdamas aiškią, tvarią ir sąžiningą mokesčių sistemą. Juk būtent verslas kuria darbo vietas mieste ir skatina Vilnių tapti didesniu miestu kasmet.
Į Vilniaus proveržį su pavydu žvelgia kaimyninių valstybių sostinės, tad siekiant neprarasti šio potencialo verslas pageidauja nedaug – aiškumo, skaidrių sprendimų ir tvarumo. Prisitaikyti įmanoma prie daugelio principinių miesto vadovų sprendimų, pageidautina kad jie nesikeistų kas kadenciją ar dar dažniau.
Biurokratinių procedūrų pertvarka
Aiškumas ir nuoseklumas yra viena iš svarbiausių lyderio savybių. Šiandieninėje biurokratijos raizgalynėje, kuomet vienos institucijos dalina leidimus, kitos juos ginčija teismuose ir taip lemia verslui reputacinius bei finansinius nuostolius, labiausiai reikalingas miesto vadovas, kuris galėtų ginti savo administracijos priimtus sprendimus.
- Zuokas žada keisti susidariusią situaciją ir atsakingas institucijas sodinti prie vieno stalo ieškant geriausių sprendimų. Kiti kandidatai per daug apie tai nekalba, tačiau paskutinių ketverių metų patirtis rodo, kad dabartinis meras R. Šimašius yra gynęs savo administracijos sprendimus Žalgirio stadiono, Reformatų skvero ir kt. atvejuose. V. Sinkevičius kaip savo privalumą pažymi gerą sutarimą ir pasitikėjimą darbe su įstatymus leidžiančia ir įgyvendinančia valdžia.
Idealus naujasis meras turėtų imtis aiškios lyderystės ir ginti administracijos priimtus sprendimus. Kaip miesto šeimininkas naujasis meras turėtų būti mieste atsakingai investuojančio ir sąžiningai konkuruojančio verslo pusėje ir ginčuose su kitomis valstybės institucijomis.
Bendravimas su bendruomenėmis
Miestui plečiantis ir pildantis naujais projektais ypač centrinėje miesto dalyje pastaraisiais metais rasdavosi daugiau ginčų su bendruomenėmis. Visi minimi kandidatai žada didesnį bendruomenių informavimą ir įtraukimą: dabartinis meras ketina organizuoti bendruomenes, stiprinti seniūnijas. G. Paluckas išsikėlęs ambicingą tikslą – kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyksta jų kaimynystėje. Tačiau tai ne naujiena – tai užtikrinsiančius teisės aktų pakeitimus taikytinus nacionaliniu mastu LR Aplinkos ministerija yra numačiusi patvirtinti artimiausiu metu.
Tačiau nei vienas iš keturių kandidatas nepasiūlo aiškios sistemos, kaip efektyvus bendravimas galėtų vykti ir nemini, kad bendruomenėms taip pat reikalingas ir švietimas mieste vykstančių plėtros procesų klausimais. Nemažai konfliktų iki šiol kyla dėl klaidingo supratimo, kad vaizdas prieš gyventojų langus yra jų privati nuosavybė. Tačiau gyvenimas mieste apsprendžia, kad vaizdo ir erdvės kiekį aplinkoje reikia dalintus su kaimynais, naujakuriais, kurie yra tokie patys miestiečiai ir siekia kurti savo istoriją mieste. Kai kurių šiam tekste neminimų kandidatų miestiečiams viešuose debatuose pritaikytas skirstymas į tikruosius ir „atėjūnus“ liūdina ir verčia susimąstyti apie vertybes, kurioms atstovaujama.
Geresnis bendruomenių informavimas būtinas, kaip ir būtina aiški įsitraukimo, pasiūlymų teikimo, skundų sistema, tačiau nei vienas kandidatas konkrečių naujų priemonių nesiūlo.
Vilniaus ambicija
Gebantis derinti miestiečių ir jį auginančio verslo interesus, turintis aiškią ambiciją, mylintis Vilnių ir gebantis jį padaryti dar patrauklesnį investuotojams, turistams ir naujiems gyventojams. Tokio meto norisi palinkėti mums ateinantiems ketveriems metams. Visgi perskaičius esmines programines nuostatas, labiausiai trūksta pokyčio vizijos – kaip atrodys miestas po kiekvieno iš kandidatų ketverių metų kadencijos.