Patrauklūs miestai neįmanomi be ekonominės gyvybės, lyderystės ir vizijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje „CORE“ kalbėjo JAV lietuvė, ilgametė Tampos (Florida) regiono plėtros ir infrastruktūros vykdančioji urbanistė Lucia Egle Garsys. Jos teigimu, stipri ambicija ir vizija miestų kūrėjams padėtų daug paprasčiau susitarti tiek su gyventojais, tiek su biurokratais.
13-oje „CORE“ konferencijoje pernai dominavusias želdynų temas šiemet pakeitė biurokratija: aiškų rinkos atsigavimą ir gyventojų optimizmą jaučiantys NT plėtotojai vis dažniau stringa derindami projektus su institucijomis. Verslo vertinimu, dėl lėtų procesų ar perteklinių reikalavimų vien sostinėje yra įstrigę bent 1,5 mlrd. Eur investicijų. Naujausios LNTPA apklausos duomenimis, biurokratija per kelis metus tapo didžiausiu NT plėtros bendrovių rūpesčiu, su dideliu atotrūkiu pranokstančiu karą, žaliavų kainas ar darbo rinkos iššūkius.
Tris dešimtmečius Floridos Hillsborough apygardos savivaldybėje pradirbusi L. Garsys, šiuo metu dalyvaujanti tarptautinės darnia miestų plėtra besirūpinančios nepelno organizacijos „Urban Land Institute“ veikloje, konferencijoje pasakojo, kad pasaulio miestai tūkstantmečius vystėsi ten, kur klestėjo ekonomika. Ir priešingai – Detroitas yra kone ryškiausias pavyzdys, kai sustojęs ekonomikos variklis netrukus lemia viso miesto nuosmukį.
„Todėl visų savivaldybių ir jų darbuotojų tikslas turėtų būti išlaikyti miesto ekonominę gyvybę, be kurios nėra nieko: nei kultūros, nei mokyklų, nei parkų. Tą puikiai supratome per 2008 m. krizę, kai savivalda, skirtingų partijų atstovai, filantropai, akademikai ir gyventojai susivienijo ieškodami sprendimų, kaip atstatyti ekonomiką ir įstrigusius plėtros projektus, virstančius turto mokesčiais, turizmu ir kitomis naudomis miestui. Krizės reikėjo tam, kad pakeistume valdininkų kultūrą: priežasčių sakyti „ne“ paieškas pakeitė noras padėti plėtotojams, o „biurokratus“ – atitikties asistentai. Padėti norėjome ne atsisakant įstatymų, o darant greičiau, geriau, kitaip. Žinoma, tokiam valdininkų požiūriui buvo būtinas politinis palaikymas“, – LNTPA renginyje sakė L. Garsys, kuri taip pat yra konsultacijų bendrovės „Siela Strategies“ įkūrėja.
Ji minėjo, kad JAV gyventojai iš principo suvokia ekonomikos įtaką gyvenimo kokybei, kultūrai ir paslaugoms: ypač Floridoje, kur didžiulę biudžeto dalį sudaro turto ir vadinamieji infrastruktūros mokesčiai bei turizmas. Atitinkamai, ypač per krizes, gyventojai ir valdininkai supranta ir „nieko nedarymo kainą“. Tačiau 2008-ųjų krizės metu, siekdama palaikyti mieste kurti norinčius verslininkus, Hillsborough savivaldybė vis vien turėjo pirmiausia paaiškinti gyventojams, kodėl nuo šiol dirbs energingiau, kodėl nuo šiol ieškos būdų kaip padėti padaryti, o ne stabdyti, ir kodėl tai svarbu. Savivaldybė taip pat pradėjo matuoti ir komunikuoti apie tai, kiek negautų pajamų kainuoja įstrigę projektai.
Pasak išeivijos lietuvės, JAV visuomenė buvo ir išlieka aktyviai įsitraukusi į savo aplinkos kūrimą, tačiau tai daryti efektyviausia ne diskutuojant apie pavienius projektus, o kuriant bendrą miesto viziją ir strategiją.
„Be abejo, daug projektų sustoja, nes juos stabdo gyventojai. Bet jų norus ir nuomonę geriausia įgyvendinti aukščiausiame, koncepciniame lygyje. Savivalda, verslas ir gyventojai turi susitarti dėl bendro tikslo ir plano: ką norime pasiekti, kuo norime būti, kur ir kaip tai turi vykti. Kai miestas su žmonėmis susitaria dėl koncepcijų, principų ir strategijų, pavieniuose projektuose gyventojų indėlis tampa – ir turėtų tapti – ne toks svarbus, nes jis jau buvo išsakytas aukštesniame lygyje“, – kalbėjo L. Garsys.
Kad energija neblėstų
Urbanistų diskusijos metu L. Garsys ne kartą minėjo frazę „it takes a crisis“, t.y. esminiams pokyčiams, energijai ir susitelkimui gali reikėti krizės ar kito sukrėtimo. Bet ji taip pat pripažino, kad po 2008-ųjų krizės ir keičiantis politinėms valdžioms, Hillsborough savivaldybėje ilgainiui sugrįžo tam tikras pripratimas prie gero.
„Didieji iššūkiai yra tada, kai krizė baigiasi, kai reikia ieškoti žmonių ar galimybių vėl atnaujinti tą energiją. Šiandien Lietuvoje kalbama, kad šalis gyvena geriausius ekonominius laikus, tad iš kur atsiras iniciatyva kažką keisti ir daryti? Aplink yra daug klausimų, kuriuos Lietuvai reikia pradėti spręsti jau dabar“, – kalbėjo JAV urbanistė.
Todėl Vilniui ir Lietuvai ji linkėjo lyderystės, didelių drąsių ambicijų ir vizijos, kuri galiausiai nevirstų biurokratiniu procesu.
„Mums reikia drąsos. Ką dabar sapnuotų ar pasakytų prisikėlęs Gediminas? Jo ambicija turbūt būtų Vilniui tapti stipriausiu ar pačiu geriausiu Europos miestu. Tokia vizija, ambicija ir lyderystė, tokie drąsūs ir sprendimų nebijantys priimti žmonės, tokie žinantys tikslą ir jo siekiantys lyderiai gali labai daug padaryti ir sutelkti. Net ir mūsų savivaldybėje krizės metu visi keistis pradėjome tik todėl, kad lyderiai turėjo tikslą, visus suvienijo ir užstojo tuos, kurie ėmėsi ryžtingai siekti tų tikslų“, – sakė L. Garsys.
