Įsisiūbavę infliacijos rodikliai, brangstantis skolinimasis vis labiau apsunkina nuosavo būsto įperkamumo galimybes, todėl šioje vietoje plačiau veriasi nuomos rinkos perspektyvos. Ir šiandien, kaip niekada, patraukliai atrodo co-living projektų tendencijos. Būtent tokią poziciją išsakė Samuel Vetrak, vienos žymiausių pasaulyje nuomos konsultantų bendrovių „Bonard“ vadovas, ketvirtadienį vykusiame LNTPA bendruomenei skirtame renginyje „Klubas 4“ .
Pasaulio verslo lyderius konsultuojantis S. Vetrak pažymi, kad co-living projektų populiarumą lemia ir besikeičiantys visuomenės įpročiai: „Šiandien jauni žmonės nenori apkrauti savo buities dideliais daiktais, tad vis dažniau renkasi nuomos sprendimus: paspirtukai, automobiliai, būstas ir pan. Todėl labai tikėtina, kad co-living projektai kuo toliau, tuo labiau tik populiarės“.
Statistika rodo, kad Lietuvoje nuosavą būstą turi apie 88 proc. gyventojų. S. Vetrak įsitikinimu, sumažinus šį rodiklį bent 5 proc. ir persikėlus juos į nuomos rinką, NT plėtotojai, kurie įgyvendina nuomos ir co-living projektus, darbo turėtų mažiausiai 5 metams į priekį.
Kalbėdamas apie investicinį co-living projektų potencialą, „Bonard“ vadovas vardina nuo 4 iki 6 proc. grąžą: „Įgyvendinimo procesas ilgokas, bet laimėjimas – ne menkas. Didieji pasaulio verslai, tokie kaip, pavyzdžiui, Apple, kreipiasi į mus ieškodami perspektyvių investavimo krypčių NT rinkose, ir vis dažniau jų dėmesys krypsta į co-living objektus. Ir čia susiduriame su problema – rinkoje nėra pakankamai išplėtotų šio segmento produktų“, – kalba S. Vetrak.
Vertindamas Lietuvos galimybes pritraukiant stambias investicijas į co-living rinką, specialistas buvo atsargus, teigdamas, kad mūsų šalis – per maža didelio kalibro žaidėjams, nes gaunama grąža kol kas neatitinka jų investicinių lūkesčių. Tačiau mažesniems, lokaliems fondams ir vystytojams Lietuvoje tikrai yra ką nuveikti šiame sektoriuje: konkurencija – maža, o poreikis – sparčiai augantis.
Renginio metu vykusios diskusijos „Investicijų barometras: kokį potencialą matuojasi co-living projektai?“ metu co-living projektus plėtojančios „Baltic Asset Management“ įmonės finansų vadovas Dalius Kaveckas pabrėžė, kad vienos didžiausių kliūčių Lietuvoje co-living objektų plėtrai – kategoriškas bankų tonas ir nereikalingas savivaldybių reikalavimas dėl automobilių stovėjimo vietų:
„Bankai co-living projektų nefinansuoja, todėl statytojai ieško kreditavimo alternatyvų ir kuo puikiausiai randa – rinkoje yra solidžių investicinių fondų, kurie mato potencialą. Kitas momentas – savivaldybių reikalavimai dėl privalomų stovėjimo aikštelių įrengimo. Mes jiems bandome įrodyti, kad co-living projektams aikštelės yra nereikalingos bei užtektų vos kelių vietų. Kol kas sunkiai sekasi juos įtikinti“, – kalba D. Kaveckas.
Jam antrina ir „Bonard vadovo pridurdamas, kad co-living projektų įgyvendinime labai svarbų vaidmenį atlieka edukacija:
„Co-living projektai – gan naujas produktas rinkoje, todėl savivaldos atstovus ir bankus reikia nuosekliai bei kompetentingai šviesti, pagristai komunikuoti apie co-livingo specifiką ir potencialą“, – teigia S. Vetrak.
Diskusijoje taippat dalyvavao co-living projektus finansuojančios „Orion Asset Management” vadovas Mantas Skipitis. Pokalbį moderavo „Triniti Jurex” partneris, adovaktas Vytautas Kalmatavičius.
LNTPA ir advokatų kontoros „Triniti Jurex“ inicijuotas „Klubas 4″ buvo surengtas „Baltic Asset management“ įgyvendintame ir jau veiklą vykdančiame co-living projekte „Chapters”.
Iki kito „Klubas 4″!
