2025 metais Lietuvos ekonomika išlaikė augimo tempą, o nekilnojamojo turto (NT) rinkoje fiksuotas aiškus atsigavimas. Tai rodo naujausia „Lietuvos ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2025–2026“, kurią parengė „Inreal“ grupė kartu su partneriais SEB banku, advokatų kontora COBALT bei NT platforma CityNow. Analitikai pažymi, kad šalies ekonomikos augimą daugiausia skatino didėjantis vartojimas, investicijos ir paslaugų eksportas, o NT rinkoje svarbiausiu impulsu tapo sumažėjusios būsto paskolų palūkanų normos bei gerėjantis gyventojų finansinis pajėgumas.
Ekonomika auga, tačiau teigiamas prognozes gali pakoreguoti karas Irane
2025 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) realiai padidėjo 2,9 proc., o 2026 metais prognozuojamas dar spartesnis – apie 3,2 proc. – augimas. Ekonomistai pažymi, kad teigiamą įtaką šiemet gali turėti ir papildomas vartojimo impulsas, susijęs su gyventojų iš II pakopos pensijų fondų atsiimamomis lėšomis. Darbo rinka išlieka stabili: nedarbo lygis 2025 metais sumažėjo iki 6,9 proc., o vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 8,4 proc. iki 2410 eurų prieš mokesčius.
„Lietuvos ekonomika praėjusiais metais augo tik truputį lėčiau negu 2024 metais. Teigiama tai, kad gerėjo beveik visų sektorių sukuriama bendroji pridėtinė vertė. Ypač augo investicijos ir paslaugų eksportas. Šiemet Lietuvos ekonomikos plėtra turėtų būti dar spartesnė, o ją lemti – ne tik vienkartinis namų ūkių vartojimo šuolis dėl atsiėmimų iš II pakopos pensijų fondų, bet ir didėsiančios investicijos. Tiesa, prasidėjęs karas Irane ir dėl jo šoktelėjusios energetikos produktų kainos gali pakoreguoti šias ekonomikos prognozes“, – sako ekonomistas Tadas Povilauskas.
Būsto rinka atsigavo – paklausa augo daugiau nei 80 proc.
2025 metais būsto rinkoje stebėtas ryškus aktyvumo augimas. Vien Vilniaus pirminėje rinkoje per metus parduota ir rezervuota daugiau nei 6 tūkst. naujų būstų – net 83,6 proc. daugiau nei 2024 metais. Paklausos augimą skatino mažesnės paskolų palūkanos, pagerėjusios finansavimo sąlygos bei augantis gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose. Per metus taip pat sumažėjo laisvų būstų pasiūla, o rinkos balanso rodiklis Vilniuje pasislinko pardavėjų naudai.
„Po lėtesnio laikotarpio į rinką sugrįžo dalis pirkėjų, kurie anksčiau sprendimą įsigyti būstą buvo atidėję. Tai kartu su palankesnėmis skolinimosi sąlygomis gerokai padidino būsto paklausą“, – teigia Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas.
Būsto kainos didėjo sparčiau nei pajamos
Didžiausiuose miestuose būsto kainos augo nevienodu tempu. Vilniuje jos kilo maždaug 8 proc., Kaune – apie 18,4 proc., Klaipėdoje – apie 13,2 proc. Kai kuriuose miestuose kainų augimas viršijo pajamų didėjimą, todėl būsto įperkamumo problema išlieka viena svarbiausių rinkos temų.
„Jei pasiūla nespės augti kartu su paklausa, būsto įperkamumas dar labiau suprastės, ir tai grąžins rinką į daug nuosaikesnį aktyvumą“, – pažymi T. S. Kvainickas.
Daugiausia būsto pastatoma tęstiniuose jau vystomų projektų etapuose
Esant sulėtėjusiam statybų leidimų išdavimo procesui, daugiausia naujų gyvenamųjų projektų pasirodė tęstiniuose jau vystomų projektų etapuose, gana gerai išplėtotuose Buivydiškių ir Bajorų rajonuose, Lazdynuose. „Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šį pusmetį rinkoje buvo palyginti nedidelė ekonominio segmento nauja pasiūla – tarp naujų projektų dominavo vidutinio ir prestižinio segmento būstas“, – CityNow kūrėjas ir vadovas Vilius Visockas.
Komercinio NT rinkoje didesnių pokyčių neįvyko
Nuomos kainos ir vakansija didžiuosiuose miestuose išliko gana stabilios. Sostinėje per pirmąjį metų pusmetį užbaigti du projektai, o šiuo metu plėtojama dar 12 verslo centrų, kurie rinką papildys daugiau nei 130 000 m² biurų ploto. Vilniuje ūgtelėjo A klasės verslo centrų vakansija, kuri ilgainiui paveiks senesnių verslo centrų užimtumą. Kaune, kur vakansija išlieka itin žema, vystomi penki nauji verslo centrai, o ateityje planuojamas ir didesnis „Tesonet“ biurų projektas. Klaipėdoje didesni pokyčiai tikėtini 2026 metų I pusėje. Sandėliavimo patalpų segmente reikšmingų pokyčių taip pat nefiksuota – nuomos kainos išliko stabilios, o vakansija Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje siekia apie 5–6%.
Keičiami statybų ir žemės naudojimo reglamentai
Teisinėje aplinkoje taip pat numatomi pokyčiai, galintys turėti įtakos nekilnojamojo turto plėtrai ir projektų įgyvendinimui. Pakeitus teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo priežiūros reglamentavimą, ilginamas skundų dėl galimai neteisėtų statybų nagrinėjimo terminas – tam tikrais atvejais jis bus pratęstas nuo 2 iki 5 metų, o įtarus viešojo intereso pažeidimą skundai galės būti nagrinėjami net iki 10 metų nuo statybos darbų atlikimo.
„Ilgesnis terminas reaguoti į galimus pažeidimus stiprina nelegalios statybos prevenciją ir padeda efektyviau ginti viešąjį interesą. Tačiau kartu svarbu, kad ši priemonė būtų taikoma atsakingai ir netaptų nepagrįstos teisinės rizikos šaltiniu projektų vystytojams“, – komentuoja Artūras Kojala, COBALT Lietuvos biuro partneris.